Kaip teigia gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė, pienas ir jo produktai yra vieni pagrindinių visaverčių baltymų šaltinių ir pagrindinis kalcio šaltinis. Tarptautinės su sveikata susijusios organizacijos rekomenduoja pieno produktus įtraukti į kasdieninį mitybos racioną, tik pirmenybė turėtų būti teikiama liesiems natūraliems pieno produktams, kurie savo sudėtyje neturi pridėtinio cukraus ar druskos.

„Pieno produktai žmogaus organizmą aprūpina tokiomis mineralinėmis medžiagomis kaip: fosforas, cinkas, selenas bei kai kuriais vitaminais. Ypač svarbus B12 vitaminas, kuris gaunamas tik valgant gyvūninės kilmės produktus. Be to, gerosios bakterijos, esančios rūgusio pieno produktuose, itin svarbios žmogaus mikrobiotos pusiausvyrai, kuri glaudžiai susijusi su bendra ir atskirų organų sistemų sveikata“, – sako E. Cikanavičiūtė.

Laktozės netoleravimas

Kad ir kokią naudą žmogaus organizmui turi pienas, ne visi gali jį vartoti dėl laktozės netoleravimo. Laktozė yra pieno cukrus disacharidas sudarytas iš dviejų monosacharidų molekulių – gliukozės ir galatozės. Pasak dietologės E. Cikanavičiūtės, laktozės netoleravimo paplitimas priklauso nuo regiono – skaičiuojama, kad apie 30 proc. Lietuvos gyventojų netoleruoja šio komponento.

„Objektyvių duomenų, kad laktozės netolerancijos paplitimas visuomenėje auga, šiuo metu nėra. Toks įspūdis gali susidaryti todėl, kad dažnai naudojami informacijos šaltiniai yra kitų šalių duomenys ir rekomendacijos, kur atsižvelgiama į tos šalies laktozės toleravimo ypatybes. Kaip ir minėjau, laktozės netoleravimo paplitimas varijuoja priklausomai nuo regiono. Net ir pačioje Europoje skaičiai labai skirtingi: pavyzdžiui, Švedijoje hipolaktazijos dažnis 3 proc., o Pietų Italijoje siekia 70 proc.“, – teigia gydytoja dietologė.

Kaip žinoti, kad netoleruoju laktozės?

Visuomenėje itin populiarėja moksliškai nepagrįsti maisto netoleravimo tyrimai, kurių rezultatai leidžia susidėliot individualų mitybos planą. Tiesa, neretai žmonės patys identifikuoja, kokie produktai jų organizmui yra netinkami.

„Tiesiogiai dėl laktozės netoleravimo žmonės į gydytojus kreipiasi gan retai. Ir tai turbūt suprantama, nes patys pajutę su pieno produktais susijusius simptomus priima savarankišką sprendimą arba jų vengti, arba rinktis pieno produktus be laktozės ir taip problemą išspręsti. Dažniau pacientai kreipiasi dėl varginančių simptomų: pilvo pūtimo, skausmo, spazmų, viduriavimo epizodų, kai dar ryšys tarp laktozės ir simptomų nėra aiškus. Todėl nenustačius ligų ar patologijų galinčių sukelti minėtus skundus, vienas iš sprendimų yra pabandyti eliminuoti laktozę ir taip identifikuoti problemą.

Galima būtų eksperimentuoti geriant įprastą pieną ir kelias valandas po to stebint savo savijautą. Bet visgi literatūroje nurodoma, kad pieno netoleravimas ne visai tas pats kas laktozės netoleravimas. Todėl buityje nustatyti diagnozės nepavyks. Nepaisant to, svarbiausia šiuo atveju, kad žmogus jaučiantis minėtus simptomus pats stebėtų savo savijautą ir pabandytų susieti su valgomu maistu. O simptomams nepraeinant būtinai kreiptųsi į gydytojus“, – pasakoja E. Cikanavičiūtė.

Pieną be laktozės renkasi ne tik jos netoleruojantys

Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad pieną be laktozės renkasi vis daugiau žmonių, neturinčių jokių netoleravimo simptomų. Argumentai įvairūs: vieniems tai skonio klausimas, kitiems mados reikalas. E. Cikanavičiūtės teigimu, visuomenėje gajos ir kitos šių pasirinkimų priežastys.

„Daug sumišimo sukelia skirtingų nacionalinių šaltinių skirtumai ir iš ten kylančios interpretacijos perteikiamos kito regiono kontekste. Negana to, daliai atrodo, jog jei laktozė sukelia simptomus jos netoleruojantiems, tai nėra reikalo ją vartoti ir toleruojantiems. Dar viena mano prielaida yra apie cukrų. Pridėtinio cukraus ribojimai yra aktualūs mūsų sveikatai ir nuolat akcentuojami su sveikata susijusių tiek nacionalinių, tiek tarptautinių organizacijų. Kadangi laktozės sinonimas yra pieno cukrus, gali būti, kad žmonėms tai asocijuojasi su pridėtiniu cukrumi, todėl jos bando taip pat vengti. Trečia, galima pastebėti, kad visuomenėje atsirado nauja siekiamybė – ko nors atsisakyti arba rinktis produktą „be ko nors" tarsi jis savaime sveikatai palankesnis“, – teigia gydytoja dietologė.

Kaip gaminamas pienas be laktozės?

Rinkoje vartotojai gali įsigyti tradicinį ir ekologišką pieną be laktozės. Pieno gamintojai teigia, kad didžiausias skirtumas tarp tradicinio ir ekologiško pieno yra kaip ir kokiomis sąlygomis jis pagamintas.

„Bet koks ekologiškas pienas turi būti pagamintas laikantis ekologinės gamybos taisyklių. Galvijų tankis ekologiškose fermose turi būti mažesnis nei įprastuose pienininkystės ūkiuose, kad karvės turėtų kur kas daugiau vietos judėti ir maitintis, šiltuoju metų periodu joms turi būti suteikta galimybė laisvai išeiti į lauką. Galvijai turi būti šeriami sertifikuotais ekologiniuose ūkiuose išaugintais pašarais, be GMO, galvijams auginti nenaudojami jokie augimo skatinimo hormonai ir prevencinė vakcinacija“, – pranešime spaudai teigia Gediminas Judzentas, „Auga group“ rinkodaros vadovas.

Pasak G. Judzento ekologiškas pienas be laktozės yra gaminamas iš ekologiško pieno, iš kurio laktozė pirmiausia pašalinama filtracijos būdu, o paskui likusi laktozė yra suskaidoma fermento pagalba. Taikant šią dviejų pakopų laktozės pašalinimo būdą sumažėja bendras cukrų kiekis produkte. Vėliau pienas yra kelias sekundes kaitinamas aukštoje temperatūroje, atšaldomas ir supilstomas į butelius sterilioje aplinkoje be jokio sąlyčio su oru. Šis gamybos metodas leidžia pašalinti kenksmingus mikroorganizmus, išsaugoti naudingąsias pieno savybes.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (28)