Pokalbio pradžioje Alfas domėjosi, koks druskos poveikis žmogaus sveikatai? Ar ji mums reikalinga, ar ne?

„Galima padiskutuoti: kaip jūs įsivaizduojate druską? Ar tai valgomoji druska? Kitaip sakant – natrio chloridas. Ją sudaro 40% natrio ir 60% chlorido. Tiek natris, tiek chloras yra reikalingi mūsų organizmui. Visa esmė yra natryje. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus, bent jau deklaruojamose etiketėse, druskos kiekis nurodomas tik per natrį. Ne kiek yra įberiama druskos, bet apskritai per visas sudedamąsias dalis, kiek jose yra natrio. Jei mes turime sausainius, nesvarbu, kad gaminant įdėjau 200g druskos į kilogramą, nes miltai irgi turi natrio. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją – žmogaus organizmui reikia iki pusės gramo druskos. Viršutinė rekomenduojama riba – 2 gramai natrio per dieną, juos dauginant iš 2,5, gauname 5g per dieną. Tai būtų arbatinis šaukštelis druskos per dieną. Ne beriamos, bet apskritai visos druskos. Naudojant daugiau natrio: kyla kraujospūdis, hipertenzija, gali atsirasti infarkto, insulto rizika, grėsti inkstų ligos. Reiktų stengtis sumažinti druskos naudojimą. Pagal maisto suvartojimo tyrimus, Europoje žmonės suvartoja nuo 8g iki 12g druskos. Lietuvoje žmonės vidutiniškiai suvartoja 7g druskos. Rekomenduojama suvartoti mažiau nei 5g druskos per dieną – tiek vaikams, tiek suaugusiems.“

Tęsiantis pokalbiui laidos viešnia atskleidė, kad 2015–2016 metais Lietuvoje buvo atliekamas druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektas:

„Mūsų institutas 2015–2016 metais tyrė įvairius maisto produktus dėl druskos kiekio. Lietuvoje nebuvo atlikta tokių tyrimų, kiek produktuose yra druskos ar lyginimo jų tarpusavyje. Top trejetukas: sūriai, šaltai rūkytos ir vytintos dešros, rūkyti ir vytinti žuvies produktai. Taip pat daug druskos – duonos produktuose.“

Virtuvės šefas domėjosi, kaip žmonėms namų sąlygomis galima būtų sumažinti druskos vartojimą.

„Pirmiausia, druskinės nelaikyti ant stalo, ją kažkur paslėpti. Nes atlikto tyrimo duomenimis yra nustatyta, kad 6,8% žmonių, net neparagavę maisto beriasi į jį druską. O apie 42% iš vis nesūdo maisto. Bet apie 52% žmonių paragavę pasūdo maistą. Druska yra skonio įprotis. Iš vienos pusės, jos nereikia bijoti, nes ji prailgina produktų vartojimo terminą, mažina mikroorganizmų dauginimąsi. Mes jos neišvengsime, bet namų sąlygomis galime jos sunaudoti mažiau. Nepirkti pusfabrikačių, bet gaminti maistą patiems. Beriant druską į patiekalus, jos kiekį vis mažinti. Laikui bėgant priprasite prie tokio skonio. Druską taip pat galite pakeisti įvairiomis žolelėmis. Jei darote salotas su sūriu, galbūt nedėti padažo, o tiesiog apšlakstyti aliejumi ar citrinos sultimis. Ypatingai tai galioja vaikams, nes jie labai greitai pripranta prie naujų skonių. Jei jie nuo mažens pratinsis, kad yra daug druskos, jie ir toliau augs su druska. Tokiu atveju, vaikai turi didesnę riziką susirgti širdies kraujagyslių ligomis.“

Alfas laidoje gamino orkaitėje keptus sultingus kotletus ir panakotą su kokosų pienu.

Laidos pabaigoje Alfas uždavė klausimą gyd. dietologei. „Gerai būti vegetaru ar blogai?“