Ryškėja netolerancija maisto priedams

Prekybos tinklo „Rimi“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos visuomenės apklausos duomenimis, pirkdami maisto produktus ar jau paruoštą vartoti maistą etiketėje nurodytą sudedamųjų dalių sąrašą perskaito 84 proc. apklaustų šalies gyventojų, pažymima atsiųstame pranešime.

Niekada neskaitantys etikečių ir nesidomintys maisto produktų sudėtimi nurodė vos 16 proc. apklaustųjų.

Dar viena pastebima tendencija – ryškėja gyventojų netolerancija maisto priedams. Apklausa parodė, kad 59 proc. respondentų yra svarbu, kad maisto sudėtyje būtų kuo mažiau maisto priedų. Būtent tokiems produktams ar jau pagamintam maistui dauguma gyventojų ir stengiasi teikti pirmenybę, nors ir pripažįsta, kad tokių nuostatų laikytis pavyksta ne visada.

Reprezentatyvaus tyrimo metu buvo apklausti 1005 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus iš visų šalies regionų.

„Maisto produkto sudėtis parodo, kas sudaro vartojamo produkto pagrindą. Pavyzdžiui, jei perkate avižinius sausainius, o pirma jų sudedamoji dalis yra kvietiniai miltai, vadinasi, iš tiesų perkate kvietinių rafinuotų miltų sausainius. Kuo trumpesnė sudėtis ir kuo aiškesnės jų dalys, tuo yra geriau“, – pažymi VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė, sveikesnės mitybos ekspertė R. Bogušienė.

Ji priduria, kad patartina ne tik atidžiau skaityti perkamų maisto produktų ar pusgaminių sudėtį, bet ir žiūrėti, kad juose būtų mažiau maisto priedų. Tad apklausos duomenys, R. Bogušienės vertinimu, atspindi vis didėjantį gyventojų sąmoningumą ir atidumą savo mitybai.

Pasak specialistės, šių dienų maisto pramonėje yra naudojama daugybė maisto priedų ir visi jie atlieka tam tikrą vaidmenį. „Pavyzdžiui, vieni išlaiko ilgesnį produkto tinkamumą vartoti, kiti technologinius aspektus – konsistenciją, lipnumą, treti – skonines savybes (pavyzdžiui, saldikliai, skonio ir kvapo stiprikliai ir kt.)“, – teigia R. Bogušienė.

Maistas be priedų – palankesnis sveikatai

Pasak R. Bogušienės, visi ES rinkoje parduodami maisto produktai, kuriuose yra maisto priedų, yra leistini vartoti ir tyrimais patvirtinti, kad esminio poveikio sveikatai jų vartojimas neturės. Vis dėlto jei yra galimybė, visada reikėtų rinktis grynesnius maisto produktus be konservantų, saldiklių, dažiklių, skonio ir kvapo stipriklių.

„Be jokių abejonių, toks maistas yra natūralesnis ir palankesnis sveikatai“, – apibendrina mitybos specialistė.

R. Bogušienė atkreipia dėmesį į dažniausiai naudojamus maisto priedus ir jų poveikį:

1. Mononatrio glutamatas E621

Pasak R. Bogušienės, šio maisto priedo natūraliai yra mėsoje, tačiau įdėjus sintetinio, paskatinamas noras valgyti, atitolinamas saiko pajautimas, todėl yra didesnė tikimybė persivalgyti. Tad jei maisto produktas ir ne pačių geriausių savybių, vartotojui norisi valgyti dar ir dar.

2. Sulfitai E220‒E228

Sieros dioksidas ir sulfitai – tai konservantai, kurie dažnai yra siejami su alerginėmis reakcijomis. „Vienas dažniau naudojamų sulfitų yra konservantas E220, kuris dedamas kaip konservuojantis priedas į džiovintus vaisius, pavyzdžiui, razinas, abrikosus. Nuo šių mokslo metų konservantą E220 bus draudžiama naudoti mokymo įstaigose, nes tai yra vienas maisto priedų, įtrauktų tarp 14 pagrindinių alergenų ES: jis skatina migreninius galvos skausmus, sukelia bėrimus, kitas alergines reakcijas“, – pažymi R. Bogušienė.

3. Saldikliai

Saldikliai taip pat priskiriami vieniems dažniausiai naudojamų maisto priedų, juos labai populiaru naudoti gaminant įvairius gėrimus, pieno produktus. Ir nors saldikliai iš pirmo žvilgsnio atrodo gana nekaltai, didžiąją jų dalį jau dabar yra draudžiama naudoti vaikų maitinime.

„Nuo šių mokslo metų vaikų maitinime nebebus galima naudoti ir saldiklio steviolio glikozido (E960), kuris nors ir įvardijamas kaip augalinės kilmės, bet vis dėlto yra susintetintas. Kodėl didžioji dalis saldiklių ir net steviolio glikozidas uždraustas vaikų maitinime? Akivaizdu, kad cukraus pakeitimas saldikliu tik sumažina kalorijas, bet neleidžia vaikams išsaugoti įgimtų receptorių, be to, skatina valgyti stipriai saldų maistą, nors apskritai suvartojamo cukraus kiekis turi būti mažinamas, o ne pakeičiamas kita blogybe, kuri dar ir trikdo maistinių medžiagų įsisavinimą, virškinimo procesus, ilgainiui žalingai veikia nervų sistemą. Vaikams ir nėščiosioms saldikliai ypač nerekomenduojami“, – sako mitybos specialistė.

4. Konservantas natrio nitritas E250

Tai populiarus maisto priedas, naudojamas mėsos gaminiuose, kurio vartojimas yra siejamas su didesne vėžinių susirgimų rizika: tyrimai rodo, kad vartojant šiuo konservantu apdorotą mėsą žmogaus organizme gali susidaryti kenksmingi kancerogenai.

„Nepaisant to, šį maisto priedą leidžiama naudoti net ir ekologiškoje perdirbtoje mėsoje, pavyzdžiui, gaminant rūkytas dešreles, tik mažesniais kiekiais nei įprastuose perdirbtos mėsos gaminiuose. Vis dėlto tai yra vienas tų maisto priedų, kurio neturėtų būti kasdienėje mityboje“, – pabrėžia R. Bogušienė.

Sveikesnius produktus pastebėti lengviau

Skatindamas sveikesnius gyventojų mitybos įpročius prekybos tinklas „Rimi“ neseniai pristatė „Švarios sudėties“ etiketę, kuria žymima daugiau nei du šimtai įvairių kepyklos, kulinarijos ir mėsos gaminių. Pasak prekybos tinklo gamybos vadovės Ilonos Radavičienės, taip pirkėjai gali lengviau pastebėti sveikesnį ir natūralesnį maistą parduotuvėse – šia etikete žymimi tik tie prekybos tinklo gaminiai, kurių sudėtyje nėra jokių maisto priedų, išskyrus vitaminą C (askorbo rūgštį E300).

„Tai reiškia, kad pirkėjas parduotuvėje gali rasti tokio jau paruošto maisto, kuris bus pagamintas lyg namie – iš labai aiškių sudedamųjų dalių, gaminant tik iš grynų produktų, kurie yra būtini kepant duoną, varškėčius, gaminant salotas ar daugelio lietuvių mėgstamus balandėlius. Ir, žinoma, nenaudojant jokių konservantų, stabilizatorių ir skonio stipriklių“, – naujovę apžvelgia I. Radavičienė.

Parduotuvių asortimente šiuo metu yra apie trisdešimt prekybos tinklo kepyklose kepamos šviesios ir tamsios duonos rūšių, iš jų jau pusė pažymėta „Švarios sudėties“ etikete. „Turime duonos rūšių, kurią gaminame nenaudodami mielių, brandindami ir fermentuodami duoną ilguoju būdu apie 5 valandas. Tokia duona yra ne tik sveikesnė, bet ir skanesnė, minkštesnė, ilgiau išsilaiko nežiedėjusi“, – vardijo gamybos vadovė I. Radavičienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)