Tokias specialistų išvadas trečiadienį vykusiame tyrimo apie lietuvių kavos gėrimo įpročius pristatyme pateikė gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.
„Yra toks posakis: negeriantys kavos į dangų nepaklius, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė gydytoja. – Pritarčiau tam. Pasirodo, kava yra ne tik dieviškai skanus gėrimas, bet dar ir naudingai veikia sveikatą.“
Svarbus ne tik kofeinas
Anot specialistės, kava yra stipriai veikiančių cheminių medžiagų mišinys. Visi žinome, kad kavoje yra kofeino, bet svarbios ir kitos medžiagos: chlorogeninės rūgštys, kurios yra svarbūs antioksidantai, taip pat kavoje yra baltymų, nemažai mineralinių medžiagų, žarnynui labai naudingų tirpių skaidulų, B grupės vitaminų ir daug kitų įvairių medžiagų.
„Taigi pirmiausia – kofeinas. Jis yra psichotropinė stimuliuojanti medžiaga, kuri mums naudinga, nes suteikia budrumą, pagerina nuotaiką, darbingumą, palengvina mokymąsi. Visi žinome, kad kofeinui atsiranda priklausomybė ir pripratimas, bet vartojant normalius kiekius kavos tai nėra problema. Paprastai kavos puodelyje kofeino yra 100 mg (72–130 mg), espreso kavoje – mažiau, 58–76 mg. Kalbant apie kavos pupelių rūšis, mažiau kofeino yra robustoje nei arabikoje“, – kalbėjo D. Pipiraitė ir pridūrė, kad kofeinas turi ir antioksidacinį bei antibakterinį poveikį.
Tiesa, jautriems žmonėms, perspėja ji, kofeinas sukelia širdies ritmo padažnėjimą, dirglumą, nerimą. Taip pat kofeinas didina kalcio ekskreciją, mažina geležies pasisavinimą.
Be kofeino, labai svarbūs yra diterpenai. Džiugu, kad jie turi antikancerogeninį poveikį, tačiau kartu didina ir blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje. „Tačiau viskas nėra taip paprasta ir taip blogai. Diterpenai yra medžiaga, kuri gali būti pašalinama iš kavos, filtruojant kavą popieriniais filtrais“, – dėstė D. Pipiraitė.
Priešvėžinį poveikį turi ir kavoje esantis trigonelinas. Teigiama, kad jis gerina atmintį, o skrudinant kavos pupeles virsta B grupės vitaminais.
Skirtingų kavos pupelių rūšių poveikis mūsų organizmui taip pat kitoks: robustos pupelės turi daugiau antioksidantų, kofeino, bet ir jos skonis labiau išreikštas ir laikomas prastesnis, o arabikos pupelės pasižymi subtilesniu skoniu, tačiau jose naudingųjų medžiagų šiek tiek mažiau.
„Kelis dešimtmečius trukusi mokslininkų studija tvirtina, kad kavai būdingas antioksidacinis ir lėtinius uždegimus mažinantis poveikis. Taip pat nustatyta, kad kava keičia žarnų bakterijų tipų santykį. Geriant kavą daugėja bifido bakterijų, dėl to turi uždegimą mažinantį ir kancerogeninius procesus slopinantį poveikį, – vardijo specialistė. – Kava mažina krūtų, storosios žarnos, prostatos, kepenų vėžio riziką, apsaugo kepenis, mažina riziką sirgti antrojo tipo cukriniu diabetu.“
Vartokite saikingai
Kalbant apie neigiamą kavos poveikį, pirmiausia priimta manyti, kad kavos negalima gerti tiems, kuriems padidėjęs kraujospūdis, be to, nereikia pamiršti, kad kavos diterpenai didina blogojo cholesterolio koncentraciją. Bet ir čia, anot D. Pipiraitės, ne viskas taip paprasta.
„Reiktų žinoti, kad nors blogojo cholesterolio koncentracija ir padidėja, svarbu, ar tas cholesterolis yra stabilus, ar ne. Jei jis stabilus, jis nėra jautrus oksidacijai,ir viskas gerai, o kava ir didina to blogojo cholesterolio stabilumą, ir mažina jo jautrumą oksidacijai. Taigi, apibendrinant galima sakyti, kad kava nedidina rizikos širdies kraujagyslių sveikatai, o atvirkščiai – netgi mažina“, – teigė ji.
Teigiamą poveikį kava turi ir žmonėms, sergantiems tokiomis ligomis, kaip Parkinsono, Alzhemeris, depresija, ji skatina naujų neuronų atsiradimą.
Gydytoja perspėja, kad kavą būtina vartoti saikingai ir stebėti, kaip į šį karštą gėrimą reaguoja organizmas. Išgeriamos kavos kiekį reikėtų riboti žmonėms, turintiems didelį kraujospūdį, taip pat kavos ribojimas būtinas nėščiosioms.
Renkantis kavą pravartu atsiminti, kad daugiausia antioksidantų ir mažiausiai blogųjų medžiagų turės lengvai–vidutiniškai skrudintos pupelės.
Kavą kasdien geria beveik 80 proc. lietuvių
Praėjusį mėnesį atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad net 79 proc. lietuvių kavą geria kasdien. Namuose kavą kasdien geria 66 proc. respondentų, kiekvieną dieną darbe – 57 proc., mieste 20 proc. apklaustųjų kavą geria 1–3 kartus per savaitę. Namuose kavą daugiau geria moterys ir 41–60 metų žmonės, mieste bei darbo vietoje – vadovai ir specialistai.
Įdomu tai, kad jaunesnė karta daug mažiau dėmesio skiria kainai, daugiau – skoniui. Respondentai kavai per mėnesį vidutiniškai išleidžia 19 eurų: mažiausiai – tie, kurie ją geria namuose, daugiausia – perkantys ją mieste.
„Mūsų atliktas tyrimas įrodė, kad lietuviai kavą mėgsta, ją geria dauguma 25–60 amžiaus žmonių. Vis dėlto stipriai išsiskiria kavos gėrimo įpročiai jaunesnėje ir vyresnėse amžiaus grupėse: jaunesni dažniau ją geria mieste ir darbe, namuose renkasi kavą iš aparatų, vyresni – namuose ir labiau mėgsta užpilamą“, – pristatydamas apklausos rezultatus kalbėjo „Elektromarkt“ komercijos vadovas Vitalij Tarasevič.
Anot jo, vis daugiau žmonių domisi kavos aparatais, ieško informacijos apie jų funkcijas, mat absoliuti dauguma pirkėjų ieško kavos aparatų, kurie galėtų gaminti kiek įmanoma įvairesnes kavos rūšis vos vieno mygtuko paspaudimu, domisi, kiek patogiai kavos aparatas gamina kavos gėrimus su pienu. Dėl to parduotuvėse pradėtos steigti atskiros didelės kavos aparatų erdvės, kur žmonės gali ne tik apžiūrėti aparatus, bet ir paragauti jų gaminamos kavos.
„Pigiausi – kapsuliniai kavos aparatai ir jie tikrai nėra blogi. Vis dėlto su brangesniu automatiniu aparatu pagaminsite geresnės kokybės kavą. Tarkim, jei pabandysite pagaminti kavą iš tų pačių kavos pupelių, tik skirtingais aparatais – vienu už 300 Eur, kitu už 1000 Eur, kavos skonis vienareikšmiškai bus kitoks. Tai priklausys nuo kavos malimo, skirtingų programų – išlaikymo, užkaitinimo ir kt. Pasirinkimas turi priklausyti nuo to, koks kavos gėrėjas esate, jei esate labai preciziškas, žinoma, brangiausi aparatai kavos skonį atskleis geriausiai. 300 Eur kainuojančiu aparatu pasidarysite skanią kavą, tą aparatą tikrai mielai naudosite, bet negausite daugybės papildomų gyvenimą palengvinančių funkcijų. Pavyzdžiui, jei esate kapučino kavos gerbėjas, jums reikės brangesnio aparato“, – pasakojo V. Tarasevič.
Įdomu tai, kad, atlikto tyrimo duomenimis, kavos aparato neketinantys pirkti lietuviai taip renkasi ne dėl aparatų kainos. Net pusė apklaustųjų (52 proc.) neplanuoja pirkti kavos aparato, nes paprasčiausiai yra pratę prie užpilamos kavos.
Na, o svajojantiems apie kavos aparatą, kuris ryte pats paskleidęs šviežios kavos aromatą atliktų malonaus žadintuvo vaidmenį, dar teks palaukti. Anot „Philips“ ir „Saeco“ prekybos rinkodaros vadovo Lietuvoje Vitalijaus Žuravskio, nors kavos aparatai tampa vis išmanesni, gali būti valdomi ir programėlėmis, bet nė vienas aparatas negamina kavos pats.
„Žinoma, tu gali nustatyti, kad, tarkim, devintą ryte pats aparatas prasiskalautų, pasišildytų, bet jis vis tiek lauks, kol jūs paspausite mygtuką. Taip yra dėl vienos priežasties – dėl žmogiškojo faktoriaus, juk retas kuris atsikelia iškart nuskambėjus žadintuvui, reikia dar ir pasivartyti po nakties, o žmogus nori gerti ką tik paruoštą dar karštą kavą“, – šypsodamasis sakė pašnekovas.
