Savęs varžymas virto į valgymo sutrikimų liūną

Gabrielės kelias sveiko ir aktyvaus gyvenimo link prasidėjo dar paauglystėje. Gabrielė pasakoja, kad tuo metu jai atrodė, kad sveika gyvensena yra beprotiškai daug bėgiojimo: „Įsivaizduokite mane 13-14 metų bėgiojančią stadione iki dusimo ir valgančią virtą vištieną, nes aš įsivaizdavau, kad taip turi būti. Visos merginos atrodė nuostabiai, todėl pamaniau, kad ir man to reikia. Tik tuo metu aš maniau, kad norint turėti gražų kūną reikia nieko nevalgyti. Aš įsivaizdavau, kad grikių dieta yra raktas į mano sėkmę“, – pasakoja mitybos specialistė.

Anot jos, didelę įtaką padarė ir prasidėjusi Instagramo era. „Tuo metu visi sportavo, populiaru buvo eiti į sporto salę, o vėliau parodyti savo gražų kūną“, – prisimena Gabrielė. Nuo 74 kilogramų merginos svoris nukrito iki 44 kilogramų, teko gulėti ir ligoninėje, ir reabilitacijos centre.

Kalbėdama apie anoreksiją, mergina prisipažįsta – tuo metu jai tai nerūpėjo. „Man buvo vos 14 metų, kai man diagnozavo šią ligą – aš net nežinojau, kas tai yra. Net nepamenu, kaip aš išgijau, nes man tiesiog buvo nesvarbu, aš norėjau gražiai atrodyti ir viskas“, – atvirauja mergina. Kovoti su anoreksija padėjo gydytojai, o didžiausias Gabrielės palaikymas tuo metu buvo mama. „Mano mama labai stengėsi ištraukti mane iš šio liūno, padėjo pamilti save. Iki kol manęs neaplankė ši liga, vargu ar mama žinojo, ką ji išvis reiškia, tačiau gavus diagnozę, ji dieną naktį ieškojo informacijos ir būdų, kaip man padėti“, – pasakoja G. Urbonaitė.

Anoreksija nebuvo vienintelis iššūkis, su kuriuo susidūrė mitybos specialistė – po anoreksijos teko išgyventi ir emocinį valgymą. „Galiu pasakyti atvirai – jis atsirado nuo per didelio sužvaigždėjimo Instagrame. Visi pradėjo į mane lygiuotis, sakyti, kaip aš puikiai atrodau. Galiausiai aš visiškai išdžiūvau, suvalgydavau per mažai kalorijų turinčio maisto, daug sportuodavau“, – apie emocinio valgymo atsiradimą pasakoja G. Urbonaitė. Per didelis kalorijų deficitas ir savęs varžymas ir lėmė emocinio valgymo atsiradimą.

Merginos teigimu, emocinis valgymas buvo kur kas sunkesnis iššūkis nei anoreksija. „Aš valgydavau maistą iki nukritimo, verkdavau, o tada vemdavau. Ir tada vėl tas pats – pavemi ir valgai toliau. Smegenyse toks chaosas, kad net vemdamas ir jausdamasis blogai tu ir toliau kemši tą maistą“, – prisimena Gabrielė.

Susidomėjimas sveika gyvensena paskatino pakeisti profesiją

Didysis ir jau sėkmingas startas prasidėjo 2020 metais, kai Gabrielė tvirtai pasiryžo keistis. „Pradėjau gamintis maistą kelioms dienoms į priekį ir dėliotis į maisto dėžutes, kad vos tik išalkus griebčiau ne šokoladuką, o pavalgyčiau normalaus maisto. Stengiausi suprasti, kada esu tikrai alkana, o kada mano alkį iššaukia emocijos. Kai pajusdavau, kad mintys sukasi tik aplink maistą, eidavau pasivaikščioti į lauką, gerdavau daug vandens“, – pasakoja Gabrielė. Taip mergina susinormalizavo savo mitybos režimą, atsikratė persivalgymų ir didelio noro saldumynams.

Pradėjusi domėtis, Gabrielė suprato, kad sveika mityba nėra tik virta vištiena, tai gali būti ir įvairios picos, bandelės, pyragaičiai, svarbiausia, kad tai būtų saikinga. Mitybos specialistė pabrėžia, kad griežtais ribojimais neįmanoma pasiekti gero rezultato, todėl šiuo metu leidžia sau valgyti viską ir to moko savo klientus. „Kuo mažiau save riboji ir supranti, kad nėra gero ir blogo maisto, yra tik per didelis jo kiekis, tuo lengviau pačiam yra gyventi ir laikytis tvarkingo mitybos režimo“, – pabrėžia pašnekovė.

Sveika mityba ir aktyvus laisvalaikis darėsi vis svarbesni Gabrielės gyvenime. Mergina pradėjo domėtis šios srities mokslais, dalyvavo sveikos mitybos ir gyvensenos kursuose, skaitė šia tema parašytas knygas.

Pradėjusi apie tai kalbėti savo Instagram platformoje, mergina sulaukė daug palaikymo žinučių, įvairių klausimų. Ilgus metus dirbusi pagal kitą specialybę, Gabrielė nusprendė tapti mitybos specialiste. „Žmonės ėmė manęs klausinėti įvairių dalykų apie sportą ir mitybą, tačiau konsultuoti jų negalėjau, nes neturėjau specialaus išsilavinimo neturėjau. Tad tai dar labiau paskatino mane mesti turimą darbą, kibti į mokslus ir tapti mitybos specialiste, kurti mitybos planus ir padėti žmonėms“, – darbo pokyčiais džiaugiasi Gabrielė.

Eksperimentai virtuvėje ir 100 kilometrų žygis

Šiuo metu mitybos specialistė aktyviai kuria turinį Instagram platformoje. Paskyroje gausu įvairių receptų, tarp kurių galima rasti ir sveikuoliškas picas, pyragus, keksiukus. Gabrielė sako, kad geriausi receptai gimsta tada, kai peržiūri savo virtuvės spinteles ir iš turimų produktų sugalvoji patiekalą.
Kartais idėjos receptams gimsta ir pažiūrėjus, ką gamina garsūs užsienio virtuvės šefai, tik produktus Gabrielė pakeičia sveikesniais, pavyzdžiui, majonezą – graikišku jogurtu. „Kadangi aš labai mėgstu eksperimentuoti, ragauti įvairų maistą, stengiuosi sukurti savo mėgstamo maisto alternatyvas, kad galėčiau valgyti skaniai, tačiau neapkrauti savo skrandžio, nepakenkti sveikatai, figūrai, savijautai“, – pasakoja pašnekovė.

Sveikos gyvensenos pagrindą sudaro ne tik sveika mityba, bet ir aktyvus laisvalaikis. Gabrielė į savo rutiną yra įtraukusi ir sporto klubą, ir žingsniavimą. Pasivaikščiojimus mėgstanti Gabrielė buvo išsikėlusi sau iššūkį – 100 kilometrų žygį, kurį įveikė per 18 valandų. Visais žygio iššūkiais ir sunkumais mergina dalinosi ir savo socialinio tinklo paskyroje. Gabrielė neslepia, kad buvo beprotiškai sunku, tačiau jausmas, įveikus paskutinįjį kilometrą, atperka viską.

Gabrielė taip pat organizuoja ir sveikatingumo stovyklas moterims, kurių metu vyksta įvairios treniruotės su profesionaliais treneriais, žygiai, paskaitos apie mitybą ir balansą.

Kalbėdama apie tobulėjimą, Gabrielė išlieka atvira – didžiausia jos motyvacija yra ji pati ir jos asmeniniai rezultatai. „Aš motyvuoju pati save. Kai matau savo rezultatus, kaip keičiasi mano kūnas ar net mintys, galvoju, jog nieko geriau negali būti. Vienintelis dalykas, su kuriuo aš konkuruoju, esu aš pati. Visada noriu gražiau atrodyti, geriau jaustis ir mąstyti nei vakar“, – šypsosi Gabrielė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją