Didelis kiekis vitaminų ir mineralinių medžiagų
Obuoliuose yra gana daug vitamino C (100-e gramų – apie 10 proc. paros normos), šiek tiek mažesniais kiekiais – В1, В5, В6, K1 ir РР. Vitamino K1, veikiant žarnyno mikrobiotai, sintezuojamas į K2, kuris būtinas, kad kaulų audinys įsisavintų kalcį. B grupės vitaminai dalyvauja sintezuojant baltymus, C ir PP vitaminai stiprina kraujagyslių sieneles ir imunitetą.
Obuoliuose – daug kalio, kobalto, vario, kiek mažiau – silicio, mangano, molibdeno ir chromo. Kalis dalyvauja, perduodant impulsus raumenų ląstelėse, taip pat ir į širdies ląsteles, jis būtinas žarnynui.
Kobaltas dalyvauja medžiagų apykaitoje. Silicis sintezuoja kolageną, yra svarbus žarnyno veiklai. Varis įeina į daugelį fermentų, dalyvauja kraujotakos procesuose, saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų, jis būtinas moterų reprodukcinei sistemai.
Antioksidantai
Obuoliuose yra didelis kiekis biologiškai aktyvių fitomedžiagų: polifenolių, fitosterinų, triterpenų ir organinių rūgščių. Šie komponentai – stiprūs antioksidantai (nuo uždegimų, kancerogenezės ir aterosklerozės saugančios medžiagos). Obuoliuose esantis vitaminas C – taip pat stiprus antioksidantas.
Profilaktika nuo onkologinių ligų
Triterpenai onkologijoje tiriami, tikimasi, kad jie gali būti profilaktine priemone nuo vėžio.
Obuoliuose gausu ląstelienos, o obuolių pektinas ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos saugo nuo žarnyno ir kai kurių kitų rūšių vėžio (tyrimais pagrįsta, kad kasdien suvalgant daugiau nei vieną obuolį, storosios žarnos vėžio rizika sumažėjo 50 proc.).
Puoselėja grožį ir padeda sportuojat
Obuoliuose esanti ursulo rūgštis turi anabolinį poveikį skeleto raumenims, saugo nuo ankstyvo senėjimo, didina efektyvumą sportuojant.
Fitosterinai skatina spartesnį žaizdų gijimą, gerina kraujotaką, spartina raumenų masės didėjimą. Jie palaiko drėgmės balansą odoje, mažina įvairių odos ligų riziką.
Dantys
Fitosterinai skatina sugyti žaizdeles burnoje, gydo parodontitą. Kramtant obuolius, nuo dantų nusivalo apnašos, naikinamos bakterijos.
Mažėja apetitas ir saldumynų noras
Obuoliuose esančios ląstelienos skaidulos, patekusios į žarnyną, išbrinksta, todėl greičiau pajuntamas sotumas.
Chromas užtikrina reguliarią angliavandenių apykaitą, stimuliuoja insulino poveikį, mažiau norisi saldumynų.
Nauda virškinamajam traktui ir kepenims
Maistinės skaidulos gerina peristaltiką, maistas lengviau juda žarnynu. Žarnyne jos atlieka prebiotikų funkciją – skatina daugintis gerąsias bakterijas.
Polifenoliai yra pagrindinės antioksidacinės biomolekulės obuoliuose. Jos saugo kepenis nuo suriebėjimo, kuris labai dažnas šiuolaikinėje visuomenėje dėl netinkamos mitybos ir per didelio svorio. Polifenoliai saugo skrandžio ir žarnyno gleivinę nuo uždegimų, didina jautrumą insulinui, mažina visceralinių riebalų kiekį.
Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika
100–150 g obuolių per dieną mažina širdies ir kraujagyslių ligų grėsmę, bendrojo ir vadinamojo blogojo cholesterolio lygį, malšina uždegimus.
Demencijos ir kitų neurodegeneratyvių ligų profilaktika
Obuolių žievelėje yra antocianų, kurie mažina dėl oksidacinio streso kylančių ligų, taip pat ir demencijos riziką.
Mažina cukrinio diabeto riziką
Kvercetinas, kurio gausu obuoliuose, mažina diabeto riziką. Fenolių junginiai stipriai veikia insulino sintezę, o per žarnyne besigaminančius hormonus mažina gliukozės įsisavinimą. Tyrimai parodė – valgant obuolių, antrojo tipo diabeto rizika sumažėja 18 proc.
Apibendrinant galima teigti, kad suvalgant vieną ar daugiau obuolių per dieną, profilaktiškai apsisaugosite nuo daugelio negalavimų, jūsų oda bus graži, efektyviau funkcionuos žarnynas, nuotaika ir savijauta bus puiki.