Mokslų daktarė apie neįtikėtiną mažos prieskoninės lazdelės naudą: ką cinamono mėgėjai gauna ir ką nemėgstantys praranda

Nors kvapnus, saldus ir šiltas cinamono skonis yra prieinamas ištisus metus, jis yra puikus prieskonis šaltais žiemos mėnesiais. Gardiname juo įvairius kepinius, šiltus gėrimus, pusryčių košes, troškinius ir kt. Cinamonas gaminamas pjaunant cinamono medžių (moksliškai žinomų kaip Cinnamomum) stiebus. Nuo jaunų medžių stiebų nulupama žievė, iš jos vidinės, rusvai raudonos spalvos pusės pašalinamos sumedėjusios dalys. Džiūdamos žievės juosteles susisuka į ritinius iš kurių formuojamos cinamono lazdelės. Sumalus šias lazdeles, gaunami cinamono milteliai. Cinamonas yra lauramedinių (Lauraceae) augalų šeimos gentis, kuriai priklauso ir lauro lapai. Šioje augalų šeimoje cinamono rūšių yra apytiksliai 2 000 – 2 500. Tačiau dvi cinamono rūšys – Kinų (C. cassia) ir Ceilono (C. zeylanicum) šiuo metu yra pačios populiariausios. Abiejų rūšių skonis panašus, tačiau Ceilono cinamonas, dar vadinamas tikruoju cinamonu, yra šiek tiek saldesnis, rafinuotesnis ir net sunkiau randamas vietinėse rinkose.

Istorija

Cinamonas yra vienas seniausių žinomų ir populiariausių prieskonių per visą istoriją. Paminėtas Biblijoje ir naudotas senovės Egipte ne tik kaip kvapnioji gėrimų medžiaga ir vaistai, bet ir kaip balzamuojanti priemonė. Senaisiais laikais cinamonas buvo labai brangus, brangesnis net už auksą. Kinijoje cinamonas minimas 2700 m. pr. Kr. – vienoje ankstyviausių kinų botaninės medicinos knygų. Dėl savo paklausos cinamonas tapo viena pirmųjų prekių, kuriomis reguliariai buvo prekiauta tarp Artimųjų Rytų ir Europos.

Nauda sveikatai

Unikalias cinamono sveikatos stiprinimo savybes užtikrina trys pagrindiniai cinamono žievėje esantys eterinių aliejų komponentai: cinamaldehidas, cinamilacetatas ir cinamilalkoholis. Mokslininkai mano, kad galingiausias savo poveikiu žmogaus sveikatai – tai cinamaldehidas, kuris kartu su kitais cinamono žievėje esančiais polifenoliais (žievėje daugiausia procianidinų ir katechinų), pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir priešuždegiminiu veikimu.

Antioksidantai apsaugo mūsų organizmą nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio. Laisvųjų radikalų perteklius formuojasi veikiant stresui, esant netinkamiems mitybos ir fizinio aktyvumo, taip pat žalingiems įpročiams, aplinkos užterštumui, radiacijai. Laisvųjų radikalų perteklius aktyvina uždegiminius procesus organizme, o vyraujantys uždegiminiai procesai didina lėtinių ligų pasireiškimo riziką.

Cinamonas gali pagerinti kai kuriuos pagrindinius širdies ligų rizikos veiksnius: sumažinti mažo tankio lipoproteinų-cholesterolį (dar kitaip vadinama bloguoju), trigliceridų koncentraciją, kraujospūdį ir padidinti didelio tankio lipoproteinų cholesterolio („gerojo“ cholesterolio) koncentraciją. Įrodyta, kad dėl savo antioksidacinio poveikio, cinamonas didina jautrumą insulinui, tuo pačiu mažindamas cukraus kiekį kraujyje. Cinamono galingasis komponentas cinamaldehidas pasižymi priešgrybelinėmis ir antibakterinėmis savybėmis, kurios gali padėti kovoti su dantų ėduonimi bei blogu kvapu. Dėl poveikio vėžiniams susirgimams ir neurodegeneraciniams simptomams – labai trūksta tyrimų su žmonėmis, atlikti tik tyrimai su gyvūnais.

Maistinė vertė

2 arbatiniuose šaukšteliuose (arba 6 g) cinamono:
Angliavandenių – 4,19 g
Skaidulų – 2, 76 g
Baltymų – 0,21 g
Riebalų – 0,06 g
Mangano – 45,4%
Vitamino K – 2%.
Energetinė vertė – 12,84 kcal

Rekomenduojami suvartoti 1-2 arbatiniai šaukšteliai (1-6 g) cinamono per dieną.

Laikymas

Kaip ir kitus džiovintus prieskonius, pabandykite pasirinkti ekologiškai išaugintą cinamoną, nes tuomet būsite tikri, kad jis nebuvo apšvitintas. Cinamoną reikia laikyti sandariai uždarytame stikliniame inde, vėsioje, tamsioje ir sausoje vietoje. Maltas cinamonas išsilaikys apie šešis mėnesius, o cinamono lazdelės šviežios gali būti išlaikytos apie vienerius metus. Cinamono galiojimo laiką pratęsti galite laikydami jį šaldytuve. Norėdami patikrinti, ar jis vis dar šviežias, pauostykite cinamoną. Jei jis nebekvepia saldžiai vadinasi, jau nebešviežias ir reikia išmesti.

Kai kurie žmonės yra alergiški cinamone esančiam cinamaldehidui ir jo vartojimas dideliais kiekiais gali sukelti burnos opas. Nedidelis prieskonių kiekis nesukelia tokios reakcijos, nes seilės neleidžia cinamono junginiams per ilgai liestis su burnos gleivine. Alergija cinamonui gali pasireikšti patinusiu liežuviu ar dantenomis, deginimo ar niežėjimo pojūčiu, baltomis dėmėmis ant liežuvio ar burnos gleivinės.

Cinamoną, dėl jo tekstūros, lengva netikėtai įkvėpti ir dėl to gali kilti kosulys, sunkumas atgaunant kvapą. Cinamone esantis cinamaldehidas, per daug jo suvartojus, gali dirgina gerklę ir sukelti papildomų kvėpavimo problemų. Todėl asmenys, sergantys astma, turėtų būti ypatingai atsargūs vartodami cinamoną. Taip pat, cinamono dideli kiekiai gali sustiprinti kai kurių medikamentų veikimą ir šalutinį poveikį.

Tinkamai pasirinktas ir naudojamas cinamonas stiprins jūsų organizmą ir suteiks ruošiamiems patiekalams ypatingą skonį bei kvapą. Mėgaukitės šiuo prieskoniu, o kartu ir sveikatinkite savo organizmą.

Sandrija Čapkauskienė – biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė.