Ar prieskoniai gali turėti įtakos mūsų imunitetui?
Nesvarbu, ar jūs saugotės prasidėjus šaltajam periodui, ar tiesiog bandote išlikti sveiki, labai svarbu išlaikyti imuninę sistemą tvirtą. Ji yra atsakinga už infekcijų prevenciją ir kovą su jomis, o, kai imuninė sistema stipri, labai didelė tikimybė, kad galėsite apsisaugoti nuo ligų arba susirgus pasireikš žymiai silpnesni simptomai. Svarbu pažymėti, kad, norėdami sustiprinti imuninę sistemą, negalite pasikliauti vien tik vaistiniais augalais. Taip, jie sudaro geresnes sąlygas tinkamai funkcionuoti mūsų imuninei sistemai, tačiau tik jų nepakanka. Tad, norint turėti stiprią imuninę sistemą, būtina kūno ir proto bei emocijų simbiozė: kokybiškas miegas, tinkamas poilsio ir darbo režimas, streso valdymas, fizinis aktyvumas, taisyklinga mityba. Labai svarbi žarnyno sveikata, nulemianti jūsų imuninės sistemos stiprumą ir gebėjimą pasipriešinti virusams.
Kokiais kiekiais reikia vartoti prieskonius, kad pajustume jų naudą?
Reguliariai įtraukiant prieskoninius augalus į savo mitybą, galima padėti mūsų imuninei sistemai kovoti su infekcijomis bei stiprinti ją. Tačiau dideli kiekiai vaistinių augalų gali sudirginti burnos, skrandžio, žarnyno gleivines, ir barjerinė jų funkcija gali susilpnėti.
Visi kalba apie česnakų ir svogūnų teigiamą poveikį mūsų sveikatai. Ar tiesa, kad jie saugo nuo ligų, ar tai – labiau įsitikinimas?
Česnakuose gausu lakiųjų junginių, lemiančių savitą kvapą ir skonį, bei bioaktyvių komponentų, gerai žinomų dėl gydomųjų ir terapinių savybių. Daugiau nei 3000 mokslinių publikacijų patvirtino česnakų gydomąjį poveikį. Kliniškai įrodytas biologinis jų poveikis: antibakterinis, antitrombozinis, antioksidantinis, imunomoduliuojantis, antidiabetinis. Alicinas – vienas žinomiausių ir aktyviausių česnakų junginių, pasižymintis antibakteriniu poveikiu. Šviežiuose česnakuose alicino nėra, tačiau jo greitai pasigamina juos supjausčius ar susmulkinus.
Nėra nustatytos česnakų normos per dieną – manoma, kad 2 skiltelės arba 4 g česnakų gali turėti teigiamą poveikį sveikatai. Nors atliekant mokslinius tyrimus, rodančius česnakų stiprinamąjį poveikį imuninei sistemai, naudojamų česnakų kiekis varijavo nuo 1,8 g iki 10 g per dieną.
Svogūnuose yra kvapniųjų sieros junginių, suteikiančių kvapą ir skonį. Kitas svarbus komponentas, esantis svogūnuose, tai flavonoidai – flavonoliai ir antocianinai. Flavonoliai – pigmentą svogūnams suteikianti biologiškai aktyvi medžiaga. Raudonuose svogūnuose yra daug daugiau flavonolių nei geltonuose. Kvercetinas – vienas svarbiausių ir didžiausią kiekį (net 95 %) svogūnus sudarančių flavonolių. Būtent raudonieji svogūnai pasižymi dideliu kvercetino kiekiu. Kvercetinas organizme mažina uždegiminius procesus, lėtina senėjimą, slopina virusų pasireiškimą, saugo nuo vėžio, mažina laisvuosius radikalus, slopina blogojo cholesterolio (MTL cholesterolio) oksidaciją.
Raudonuosiuose svogūnuose taip pat yra 25 skirtingų rūšių antocianinų – galingų antioksidantų, kurie saugo mūsų organizmą nuo uždegimų, bakterijų, vėžio, yra puiki diabeto, nutukimo, regėjimo silpnėjimo, širdies ir kraujagyslių ligų prevencija (stiprina kraujagyslių sieneles, mažina uždegiminius procesus arterijose). Svogūnų sultys apsaugo ir palengvina slogą bei peršalimo infekcijas.
Švieži svogūnai, vartojami kasdien, apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, padeda reguliuoti kraujo cirkuliaciją, naikina burnos bakterijas, slopina uždegiminius procesus burnoje. Svogūnų sultys gerina miegą, regėjimą, mažina galvos skausmus. Rekomenduojamas 1 a. š. tokių sulčių.
Daug kalbama ir apie meškinius česnakus. Žinau, kad jie maloniu skoniu nepasižymi, bet vartoti sveika. Kokia šių česnakų nauda mūsų organizmui?
Meškinių česnakų rūšies skiriamasis bruožas – didelis sieros junginių, taip pat ir fenolinių junginių, pasižyminčių plačiu biologiniu aktyvumu, kiekis. Svarbiausias meškinių česnakų poveikis – stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, taip pat saugo nuo grybelių, bakterijų. Šiuos česnakus dėl gydomųjų savybių galima vartoti esant lengviems virškinamojo trakto sutrikimams.
Imbierai – taip pat gerai. Tačiau vartodami per dideliais kiekiais galbūt galime sau pakenkti?
Gingerolis yra pagrindinis imbierų bioaktyvus komponentas, jis pasižymi stipriu antiuždegiminiu, antioksidaciniu, antimikrobiniu, antidiabetiniu poveikiu. Beje, pastaraisiais metais rasta dar viena antivėžinė imbierų savybė – jie gali sušvelninti chemoterapijos sukeltą pykinimą ir vėmimą, tačiau šiai prielaidai patvirtinti dar būtini platesni klinikiniai tyrimai su žmonėmis. Imbierai taip pat padeda sergant virškinamojo trakto ligomis, esant sąnarių, menstruacijų skausmams, mažina infekcijų riziką, padeda koreguoti kraujo lipidų profilį. Kasdienė iki 4 g imbierų dozė yra saugi, nėščiosioms patariama neviršyti 1 g. Kontraindikacijų nenustatyta. Beje, jei suvartojate per daug imbierų, gali sutrikti virškinimas, pasireikšti viduriavimas, deginantis jausmas burnoje, rėmuo.
Sakoma, kad sveika ir ciberžolės. Ar tiesa? Kokių naudingų savybių jos turi?
Ciberžolės – efektyviausias egzistuojantis augalinis maisto papildas. Daugybė mokslinių tyrimų įrodo jų naudą organizmui. Ciberžolių sudėtyje esančios biologiškai aktyvios medžiagos pasižymi gydomuoju poveikiu. Šie junginiai vadinami kurkuminoidais, iš kurių svarbiausias yra kurkuminas. Ciberžolėse esančio kurkumino kiekis nedidelis – sudaro tik apie 3 % masės. Tačiau kurkuminas – pagrindinė ciberžolių veiklioji medžiaga. Jis pasižymi stipriu antiuždegiminiu poveikiu ir yra labai galingas antioksidantas, slopinantis uždegiminius procesus organizme. Kurkuminas neutralizuoja laisvuosius radikalus, taip pat stimuliuoja organizmo antioksidacinių fermentų gamybą. Be to, įrodytas kurkumino poveikis smegenų veiklai ir kognityvinėms funkcijoms. Ši biologiškai aktyvi medžiaga sustiprina neurogenezę (naujų nervinių ląstelių susidarymą) ir kognityvines funkcijas (atminties, dėmesio, reakcijos mechanizmus) senstant. Tačiau dar būtini platesni tyrimai su žmonėmis. Kurkuminas gerina kraujagyslių endotelio funkciją – taip mažina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką. Atlikta daug tyrimų – buvo nagrinėjamas kurkumino poveikis artritui ir užfiksuotas įvairių simptomų pagerėjimas. Kurkuminas pasižymi ir antidepresiniu poveikiu – gali padidinti smegenų neuromediatorių serotonino ir dopamino poveikį, taip pat padidinti vienos biologiškai aktyvios medžiagos – BDNF – smegenų neurotrofinio faktoriaus (angl. brain derived neurotrophic factor) kiekį. BDNF skatina susidaryti naujas nervines ląsteles (neurogenezė) ir kraujagysles (angiogenezė) už atmintį atsakingame smegenų darinyje, pailgina nervinių ląstelių išgyvenamumą, ši medžiaga svarbi mokymuisi ir atminčiai. Įrodyta ir galingas antivėžinis kurkumino poveikis.
Deja, pats kurkuminas pasisavinamas prastai. Kartu vartojami juodieji pipirai, kuriuose yra piperino (apie 5 %), apie 2000 % padidina kurkumino absorbciją. Tad vienos ciberžolės neturi tokio poveikio, kaip vartojamos su piperinu. Net šiek tiek žiupsnelio pipirų – 1/20 arbatinio šaukštelio – gali žymiai padidinti kurkumino pasisavinimą. Vienas iš būdų, kaip mūsų kepenys atsikrato svetimų joms medžiagų, – paverčia jas vandenyje tirpiomis, kad būtų lengviau išsiskirti. O juodųjų pipirų aktyvusis komponentas piperinas šį procesą slopina. Taip kurkuminas su piperinu drauge visiškai įsisavinami į kraują ir pradeda veikti. Spėkite, koks yra įprastas kario miltelių ingredientas, be ciberžolės? Juodieji pipirai. Kitas būdas padidinti kurkumino absorbciją – pasirinkti tam tikrą formą, t. y. visą ciberžolės šaknį (šviežią arba džiovintą) ir miltelius, nes natūralūs ciberžolių šaknyse esantys aliejai ir ciberžolės milteliai kurkumino biologinį prieinamumą gali pagerinti nuo septynių iki aštuonių kartų. Beje, kadangi kurkuminas tirpus riebaluose, tai vartojant su riebalais jis gali būti tiesiogiai absorbuojamas į kraują per limfinę sistemą ir iš dalies apeiti kepenis.
