Koronaviruso sukeltos pandemijos metu lietuviai duonos nepamiršo, atvirkščiai – pirko didesniais kiekiais. Keičiasi ir populiariausiųjų sąrašas: dešimtmečius perkamiausią ruginę duoną išstumia daugelio skoniams priimtinesnė kvietinė duona. Duonos kepėjai tikisi, kad antrąjį metų pusmetį naujai susiformavę įpročiai grąžins duonos rinką į augimo kelią, rašoma pranešime spaudai.
„Keletą metų iš eilės intensyvus duonos rinkos traukimasis dėl pandemijos sulėtėjo: pirmąjį šių metų pusmetį duonos rinka verte išliko stabili, o kiekiu susitraukė tik 2,7 proc.* – kone dvigubai mažiau, negu tuo pat laikotarpiu pernai. Tam įtaką padarė pandemijos nulemti gyvenimo būdo pokyčiai – dažnesnis gaminimas namuose ir retesnis valgymas restoranuose. Prognozuojame, kad ši tendencija antrąjį metų pusmetį tik stiprės, nes paprastai šiuo laikotarpiu duonos vartojimas auga“, – teigia „Fazer Bakery Baltic“ kepyklų, atstovaujančių „Gardėsio“ duonos prekinį ženklą, vadovas Klavs Berzins.
Duonos valgytojai jaunėja ir renkasi kvietinius gaminius
Šių metų gegužę, pirmą kartą per dešimtmetį, populiariausia Lietuvoje tapo šviesi sumuštinių duona, išstūmusi ruginius kepalus. Kepėjai tikina, kad pagrindinė to priežastis – jaunesni duonos valgytojai, kurie pradėjo dažniau vartoti duoną namuose.
„Keletą metų iki šiol duonos vartojimas labiausiai mažėjo jaunesnėse vartotojų amžiaus grupėse. Ruginius gaminius dažniau renkasi vyresnio amžiaus vartotojai, o moksleiviai, studentai ar jauni profesionalai dažniau renkasi kvietinę forminę duoną. Tad jiems pradėjus dažniau valgyti namuose, kvietinių gaminių pardavimai šoktelėjo. Be to, šioje kategorijoje yra didelė įvairovė – kepiniai su daržovėmis, kefyru, sėklomis ar be pridėtinio cukraus, todėl kiekvienas randa sau patraukliausią gaminį“, – teigia K. Berzins.
Pirmąjį pusmetį augo ir porcijinių duonelių pardavimai: mėsainių, dešrainių bandelės, lavašai ir kiti etninės virtuvės gaminiai. Nors tai nedidelis segmentas, kepėjai prognozuoja, kad antrąjį metų pusmetį šie gaminiai ir toliau augs, atsiriekdami vis didesnę dalį bendros duonos rinkos.
Lietuvoje šiuo metu populiariausios ruginė duona ir kvietinė sumuštinių duona, užimančios pusę visos duonos rinkos. Taip pat viena didžiausių kategorijų – batonai, sudarantys ketvirtadalį rinkos.
Didėja pakuotės
AC „Nielsen“ duomenimis, vienas esminių vartotojų elgsenos pokyčių, padariusių įtaką ir duonos rinkai – retesnis apsipirkinėjimas.* Tačiau duonos kategorija išlieka viena svarbiausių, dėl kurios vartotojai eina į parduotuvę – ji aktuali 50 proc. lietuvių. Todėl, retėjant apsipirkimų skaičiui, duona iš pirkėjų krepšelio nedingsta, atvirkščiai – didėja jos pakuotė.
„Duonos pirkėjas šiandien perka kitaip – mažiau impulsyvių pirkinių, daugiau planavimo ir didesnių, šeimyninių pakuočių. Savo asortimente turime pavyzdį – iki šiol duoną „Jorė“ vartotojai dažniausiai rinkdavosi puskepalio formatu, šiai dienai mes kur kas daugiau parduodame didelių kepalų. Prisitaikydami prie šios tendencijos, daugelį kitų savo gaminių pristatome didesnėmis pakuotėmis. Net ir planuodami naujų produktų įvedimą į rinką, mes galvojame apie didesnių pakuočių alternatyvas. Tai palankiai sutinka tiek prekybos tinklai, tiek vartotojai, nes tai padeda jiems sutaupyti“, – teigia K. Berzins.
Tyrimai rodo, kad net 45 proc. Lietuvos vartotojų perka didesniais kiekiais, taip tikėdamiesi sutaupyti.
Duonos ateitis – jautrumas kainai ir dėmesys sveikatai
Kaip rodo AC „Nielsen“ duomenys, antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, labai išaugo lietuvių susirūpinimas ekonomine situacija (17 proc.). Tai daro įtaką vartotojų įpročiams – jie atsargiau planuoja išlaidas. Anot K. Berzins, duonos kategorijai ši tendencija ganėtinai palanki, nes duona išlieka vienu svarbiausių žmogaus mitybos sudedamųjų dalių, kuri yra nebrangi ir universali. Tačiau pirkėjų lūkesčiai duonos gaminiams taip pat keičiasi.
„Šiandienos vartotojas žvalgosi akcijų, didesnių pakuočių, ieško paprastumo, aiškumo, švarios etiketės“, – teigia kepyklų vadovas.
Tačiau, anot K. Berzins, nors duonos kaina tampa aktuali vis daugiau vartotojų, pridėtinės maistinės vertės gaminiai savo pozicijų nepraras dėl susirūpinimo sveikata.
„Šiandien vis garsiau kalbama apie imuniteto stiprinimą, visapusišką organizmo sveikatą, todėl tokie kriterijai kaip mažesnis cukraus kiekis, daugiau skaidulų – išliks svarbūs. Pandemijos kontekste maistinė vertė ir sveikata taps aspektais, kurie lems pridėtinės vertės duonos segmentų tolimesnį augimą ir vystymąsi“, – tikina „Fazer Bakery Baltic“ kepyklų, atstovaujančių „Gardėsio“ duonos prekinį ženklą, atstovas.
„Nielsen“ duomenys rodo, kad pandemijos metu trečdalis Lietuvos gyventojų pradėjo žvalgytis sveikatai palankių produktų.
* Remiantis AC Nielsen Baltics pardavimų duomenimis Lietuvos Modernioje Prekyboje Juodos ir Baltos duonos kategorijose ir Nielsen Global Consumer Confidence Index Survey duomenimis, 2020 birželis.
