„Ši profesija man atneša labai daug džiaugsmo, nes kiek laiko mes praleidžiame laukuose su saule, su paukšteliais, o vėliau jau bendraujame su įvairiausiais žmonėmis – sutinkame jų pačių įdomiausių: ir šamanų, ir mokytojų, ir daktarų. Taip, kartais būna sunku, sunkių darbų, bet viską atperka žmonių džiaugsmas. Nors man lengviau dirbti ir bendrauti su augalais. Esu truputėlį intravertė, tad, kaip sakant, augalai „neknisa“ proto“, – neslepia žoliautoja.

Ką dabar, išėję su šeima pasivaikščioti, galėtume rasti ir paskanauti? „Apibėgau savo sodybą ir pririnkau augalėlių, kuriuos ir parodysiu. Visuose laukuose rasite paprastosios bitkrėslės – ji nuo senų senovės buvo naudojama mėsai įtrinti. Kai nebūdavo šaldytuvų, ja trindavo lašinius – kad musės neliptų ir ilgai mėsa negesdavo. Dabar mes ir patys neįsivaizduojame šašlyko be šito augalėlio. Šį augalą galima dėti ir į sriubas. Vėliau, paragavę šio augalo, žmonės kaip „paplūdę“ nori jį toliau naudoti“, – šmaikštauja G. Bružienė.

Žolininkė Giedrė Bružienė

Žoliautoja kelia klausimą, kam mums reikalingi prieskoniai, parsivežti iš užsienio, jei savo miškuose ir pievose jų turime pačių geriausių. G. Bružienė atskleidė ir receptą, kaip paruošti pačius gardžiausius šašlykus. „Tiesiog iš laukų parsinešame tų žolelių, jas dedame į šašlykams paruoštą mėsą, kartu su aliejumi, ir išeina nuostabiausio skonio mėsa. Šis augalas itin žoliškas ir truputį kartokas, bet juk kartumas reikalingas ir apetitui sužadinti“, – šypsosi žoliautoja.

„Nuo senų senovės paprastasis kietis naudojamas kaip puikiausias prieskonis. Seniau Škotijoje žmonės, kepdami antis ir žąsis, jų vidų prikimšdavo šio kiečio – tuomet skonis būdavo ypatingas. Šis augalas prilygtų špinatams arba sultenėms. Tiesa, noriu prisiminti ir dilgėles – jeigu žmonės sužinotų apie jų naudą, daugiau nieko savo darželiuose ir nebeaugintų“, – patarimus žarsto G. Bružienė.

Baltoji balanda – taip pat visų puikiai žinomas laukų augalas. Tačiau ar žinojote, kad jis gali būti špinatų atitikmuo ir puikiai tinka naudoti kiaušinienėms, į sriubas, troškinius: „Kai būdavo nepritekliaus metai, iš balandų miltų kepdavo duoną.“

O žinote, ką galite pasiūlyti savo vaikams? Nepatikėsite, bet jie pasičepsėdami valgo jaunus eglių ūgliukus. Maža to, juos galima mirkyti šokolade – taip bus dar gardžiau.

Turbūt ne visi žino šį augalą, bet jo prisiveisia visi miškai – vaistinė česnakūnė. Tai – bastutinių šeimos augalas, ne česnakinis: „Gležni česnako ir svogūno skonio lapeliai itin tinka į visus patiekalus. Tikiuosi, apie šį augalą sužinos visi ir jis bus madingas kaip česnakas.“

„O štai čia – kiškiakopūstis, susijęs su ilgiausiu lietuvišku žodžiu. Tik jo negalima džiovinti, nes prarandamos visos savybės. Praeina vos trys sekundės po nuskynimo – ir viskas, nieko nebėra. Šiuos augalėlius reikia vartoti vietoje. Nors kiti sako, kad iš jų reikia spausti sultis, bet ką čia prispausi iš tokio gležno augalo. Kiškiakopūsčius, kaip ir liepų lapus, vaikai atpažįsta ir labai mėgsta – kol dar jauni, gležni, yra labai skanūs“, – pokalbį baigia žoliautoja.

Žolininkė Giedrė Bružienė
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (42)