Ridikėliai
½ puodelio griežinėliais supjaustytų ridikėlių turi apie 12 kalorijų, 12 g angliavandenių, 0,4 g baltymų. Jie – tobulas traškus užkandis, kai norisi valgyti. Ridikėliuose yra nemažai antocianinų (žievelėje – 39,3–185 mg/100 g). Antocianinai – tai natūralūs pigmentai, priklausantys flavonoidams, galingai antioksidantų grupei. Ridikėliuose yra tokių flavonoidų kaip kvercetinas, kaempferolis, miricetinas, apigeninas ir luteolinas. Ši daržovė – geras vitamino C šaltinis. Vos ½ puodelio ridikėlių sudaro apie 14 proc. rekomenduojamos dienos normos. Vitaminas C yra antioksidantas, padedantis kovoti su laisvaisiais radikalais ir išvengti ląstelių pažeidimų, kuriuos sukelia senėjimas, nesveikas gyvenimo būdas ir aplinkos toksinai. Be to, vitaminas C vaidina svarbų vaidmenį gaminant kolageną, kuris palaiko sveiką odą ir kraujagysles. Ridikėliuose yra nedidelis kiekis kalio, B grupės vitaminų, vitamino K, kalcio, magnio, cinko, fosforo, vario, mangano ir natrio. Mokslininkai teigia, kad kryžmažiedėse daržovėse (ridikėliai – būtent tokios daržovės) yra junginių, kurie suskaidomi į izotiocianatus, užkertančius kelią vėžinėms ląstelėms. ½ puodelio ridikėlių yra 1 g skaidulų. Tai nedaug, tačiau kasdien valgant ridikėlių kartu su kitomis daržovėmis ir kitais augaliniais produktais galima lengvai gauti reikiamą skaidulų kiekį. Skaidulos padeda išvengti vidurių užkietėjimo, pūtimo, koreguoja cholesterolio kiekį kraujyje. Be to, ridikėliuose esančios medžiagos turi minimalų antigrybelinį poveikį.
Ruošdami šias daržoves, neišmeskite žaliųjų jo dalių – lapų: jie skanūs ir sveiki. Puikiai tiks kvapnioms salotoms ruošti arba pakepinti su česnakais įpylus šiek tiek alyvuogių aliejaus. Galite juos sumaišyti su kitais žalumynais, pavyzdžiui, garstyčių lapais, kopūstais, špinatais.
Salotos
Tai – puikus skaidulų, geležies, folio rūgšties, vitamino C ir provitamino A šaltinis. Salotose taip pat gausu įvairių kitų sveikatai naudingų bioaktyvių junginių, tokių kaip karotinoidų beta karoteno ir luteino, zeaksantino bei kitų flavonoidų. Tyrimai parodė, kad salotos dėl juose esančių bioaktyvių junginių saugo nuo uždegimų, diabeto, mažina cholesterolio kiekį. Tiesa, maistinių medžiagų sudėtis ir bioaktyvūs junginiai skiriasi priklausomai nuo salotų rūšies.
Agurkai
Mažo kaloringumo daržovė (15 kcal puodelyje), turinti apie 95 proc. vandens ir net 73 skirtingas fitomedžiagas, pasižyminčias antioksidacinėmis ir nuo uždegimų saugančiomis savybėmis, tai lignanai, triterpenai arba kukurbitacinai, nulemiantys agurkų kartumą, ir flavonoidai (apigeninas, luteolinas, kvarcetinas, kaemferolis). Agurkuose yra gana daug vitamino K ir molibdeno. Mažiau C ir B grupės vitaminų, kalio, magnio, fosforo, mangano ir vario.
Krapai
Sėklos ir lapai jau ilgus šimtmečius naudojami ne vien kulinarijoje, bet ir medicinoje. Ir ne tik dėl stipraus ir malonaus kvapo bei skonio, būdingo būtent krapams (tai nulemia monoterpenai), tačiau ir dėl juose gausaus kiekio flavonoidų (viceino, kaemferolio), mineralinių medžiagų (geležies ir mangano), vitaminų (A ir C) ir net tam tikrų aminorūgščių. Krapai aktyvina tulžies rūgščių ir virškinimo liaukų sulčių sekreciją, lengvina nakties miegą (dėl turimų flavonoidų ir vitaminų B komplekso), padeda lengviau pasišalinti dujoms iš žarnyno. Taip pat saugo nuo mikrobų, uždegimų.
Grietinė
Tai rūgštus raugintas pieno produktas, gaminamas iš grietinėlės ir raugo. Grietinės sudėtyje yra baltymų (100 g 30 proc. riebumo grietinės yra 2,4 g baltymų), pieno cukraus laktozės (100 g 30 proc. riebumo grietinėje – 3,1 g angliavandenių), taip pat vitamino A ir mineralų natrio, kalio, fosforo, kalcio. Galimas grietinės rūgštingumas – 60–90 Ternerio laipsnių, riebumas – 10–40 proc., energinė vertė (100 g) – apie 300 kcal.
Visi mūsų salotų komponentai puikiai dera tarpusavyje. Tad valgom, džiaugiamės pavasariu ir žydinčiu organizmu!
Sandrija Čapkauskienė – biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė.
