Tyrimo duomenimis, iš tūkstančio veganų ir vegetarų būdavo 10 širdies ligų atvejų mažiau ir trimis insultais daugiau, lyginant su mėsą vartojančiais žmonėmis. Tyrėjai 18 metų stebėjo 48 000 tiriamųjų.
Tyrimas aprašytas leidinyje „British Medical Journal“, informuoja BBC.
Tiesa, tyrėjai kol kas negali įrodyti, ar tai – vien mitybos poveikis, ar įtakos turi ir kokie nors kiti gyvenimo būdo aspektai. Be to, jie akcentuoja – kad ir kokią mitybą žmonės rinktųsi, svarbiausia – valgyti kuo įvairesnį maistą.
Ką atskleidė tyrimas
Tyrimo autoriai išanalizavo ilgalaikio „EPIC-Oxford“ tyrimo apie žmonių mitybą ir sveikatą duomenis.
Pusė tiriamųjų, pradėtų stebėti 1993–2001 m, valgė mėsą, apie 16 000 buvo vegetarai ar veganai, 7 500 buvo valgančiųjų žuvį.
Tiriamuosius apklausė apie jų mitybą tyrimo pradžioje ir vėliau – 2010 m. Taip pat buvo atsižvelgta į tyrimo dalyvių sveikatos būklę, fizinį aktyvumą, užfiksuota, ar jie rūkė.
Buvo užfiksuoti 2 820 koronarinės širdies ligos atvejų ir 1 072 insulto atvejai, tarp jų – 300 hemoraginio insulto (HI) atvejų (jo atveju kraujagyslės trūksta ir kraujas išsilieja į smegenis).
Paaiškėjo, kad valgantiems žuvį 13 proc. mažesnė HI rizika, lyginant su valgančiais mėsą, o vegetarams ir veganams HI rizika – 22 proc. mažesnė.
Tačiau vegetarams ir veganams buvo 20 proc. didesnė insulto rizika. Tyrėjai mano, kad to priežastis gali būti mažesnis gaunamo vitamino B12 lygis, tačiau reikalingi išsamesni tyrimai.
Gali būti ir taip, kad šis faktas nesusijęs su žmonių mityba ir tiesiog atspindi kitus mėsos nevalgančių žmonių gyvensenos skirtumus.
Ar veganininė ir vegetarinė mityba nesveikos?
Britų dietologų asociacijai priklausanti daktarė Frankie Phillips teigia – taip nėra, nes tyrimas buvo stebimasis. „Stebėjo, ką žmonės valgė, stebėjo juos keliolika metų, taigi <...> tai nėra priežasties ir pasekmės poveikis. Visiems reikėtų įsidėmėti – svarbu kruopščiai suplanuoti mitybą ir valgyti įvairų maistą. Valgančiųjų mėsa racionas nebūtinai yra įvairus, gali būti, kad jie kasdien vakarienei valgo mėsos su bulvėmis be daržovių“, – sakė ji.
Ar nuo tyrimo pradžios pasikeitė žmonių valgymo įpročiai?
Antru tyrimo etapu, 2010 m., tyrėjai klausė dalyvių apie jų racioną.
Tiesa, F. Phillips sako, kad vegetarų ir veganų mityba pasikeitė: „Duomenys buvo rinkti prieš kelis dešimtmečius. Gali būti, kad dabar tipinė vegetariška mityba stipriai skiriasi nuo vegetarinės ar veganinės mitybos prieš 20 ar 30 metų. Vegetarinių ir veganinių produktų žymiai padaugėjo, dabar tokia mityba populiaresnė.“
Be to, dabar žinoma, kad per daug valgant perdirbtos mėsos produktų, raudonos mėsos, didėja žarnyno vėžio rizika.
Ką mitybos specialistai pataria valgyti?
Britų mitybos specialistai pataria:
-Kasdien suvalgyti po penkias porcijas vaisių ir daržovių.
-Daugiau valgyti krakmolingų, daug ląstelienos turinčių produktų: bulvių, duonos, ryžių ar makaronų.
-Nepamiršti baltymų – iš liesos mėsos, žuvies, jūros gėrybių, ankštinių, sojos produktų ar nesūdytų riešutų.
-Įtraukti į racioną pieno produktų ar jų alternatyvų.
-Labai riebių, saldžių ar sūrių produktų valgyti rečiau, mažesniais kiekiais.
Veganiškai ar vegetariškai besimaitinantiems žmonėms reikia žinoti, kad tam tikrų medžiagų organizmui neturėtų trūkti. Pavyzdžiui, mėsą, pieno produktus ir žuvį valgantiems žmonėms įprastai netrūksta vitamino B12, kuris ypač reikalingas kraujotakos ir nervų sistemoms.
Veganams B12 gali trūkti, tad patartina valgyti šio vitamino turinčių produktų – pusryčių dribsnių ir mielių dribsnių su B12.
Geležis sunkiau įsisavinama iš augalinių produktų, taigi nevalgantiems mėsos patartina daugiau valgyti viso grūdo miltų duonos, džiovintų vaisių ir ankštinių.
Neseniai dietologai įspėjo, kad veganams reikia pasirūpinti suvartoti užtektinai cholino, kuris reikalingas smegenims.
