Tuo metu atsiųstame pranešime prekybininkai pastebi, kad jau paruoštų košių ir tam tikrų joms gaminti tinkamų kruopų pardavimai Lietuvoje pastaruoju metu gan smarkiai augo. Be to, pirkėjai ieško vis įvairesnių grūdinių produktų.
Košių nuperka iki 20 proc. daugiau
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, iš kai kurių paruoštų košių pardavimų galima spręsti, kad šis maistas daliai lietuvių jau tapo įprastu pasirinkimu pusryčiams, priešpiečiams ar vakarienei. Prekybos tinklo atstovės manymu, tai sietina su vis ryškėjančiomis sveikesnės mitybos tendencijomis ir augančiu lietuvių dėmesiu maistui, kurį jie kasdien vartoja.
„Kai kurių dribsnių košių pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, šiemet išaugo net 15–20 proc. Populiariausios iš jų yra avižų dribsnių košės. Nors šiuo metu labiausiai yra mėgstamos košės be priedų, tačiau gyventojai atranda ir uogomis ar vaisiais pagardintus gaminius, pavyzdžiui, avižų dribsnių košes su mėlynėmis ar pienu ir miško uogomis“, – sako B. Čaikauskaitė.
Populiariausios – grikių kruopos
Prekybos tinklo atstovė pastebi, kad didėjantį lietuvių prielankumą košėms atspindi ir augantys kai kurių kruopų pardavimai. Visų pirma tai pasakytina apie grikius, kurių paklausa, B. Čaikauskaitės teigimu, per pastaruosius metus išaugo maždaug dešimtadaliu.
„Grikiai sėkmingai įsitvirtino populiariausių kruopų sąrašo viršuje. Šią grūdinę kultūrą lietuviai pastaraisiais metais tikrai pradėjo vertinti labiau. Taip pat gausiai perkami ir ryžiai bei avižų gaminiai. Įvairių kruopų ir košių populiarumą tikriausiai lemia ir jų kaina, mat tai pakankamai pigus produktas. Pavyzdžiui, tarp pigiausių esančios miežinės ir kvietinės kruopos, avižų dribsniai sudaro nemenką dalį visų šios produktų kategorijos pardavimų“, – sako B. Čaikauskaitė.
Vis drąsiau renkasi naujoves
Tiesa, B. Čaikauskaitė pažymi, kad lietuviai jau nebūtinai ieško kuo pigesnių kruopų ir košių, bet siekia išmėginti įvairesnius skonius, rinktis sveikatai palankiausius produktus.
„Vis daugiau nuperkama ir mažiau įprastų grūdų, kruopų bei sėklų – bolivinių balandų, bulguro, įprasto ir perlinio kuskuso, linų sėmenų, kviečių gemalų, speltos kviečių, burnočio, ispaniško šalavijo (chia) ar kanapių sėklų. Iš pardavimų galima spręsti, kad lietuviai taip pat jau išbando košes ne tik iš grūdų, bet ir lęšių, spindulinių pupuolių, avinžirnių“, – sako B. Čaikauskaitė.
Vertingiausi – pilno grūdo gaminiai
Tuo metu mitybos poveikio sveikatai tyrėja Aida Matulevičiūtė rekomenduoja rinktis košes tik iš pilno grūdo produktų, mat jie yra svarbi visavertės mitybos dalis.
„Produktai, kuriuose panaudojamos visos grūdo dalys, turi daug mineralinių medžiagų, vitaminų ir riebalų, taip pat skaidulų. Šios yra naudingos mūsų žarnyno veiklai ir veikia kaip probiotikai. Be to, pilno grūdo angliavandeniai nesukelia staigaus cukraus kiekio kraujyje padidėjimo, bet užtikrina tolygų energijos pasiskirstymą ir ilgesnį laiką trunkantį sotumo jausmą“, – pasakoja A. Matulevičiūtė.
Kai kurios kruopos – supermaistas
A. Matulevičiūtė pažymi, kad ne visi grūdai ar iš jų pagamintos košės yra vienodai vertingos. Pavyzdžiui, jei grikiai ar bolivinė balanda galėtų būti priskiriami ypač naudingo maisto kategorijai, tai tokios kruopos kaip manai ar kuskusas retai kada būna pilno grūdo, todėl pasižymi gerokai kuklesnėmis maistinėmis savybėmis, dar vadinamomis „tuščiomis kalorijomis“ – tik energija, kurią reikia panaudoti.
„Taip pat labai svarbu neapsiriboti vienos rūšies grūdais ar košėmis, o rinktis juos kuo įvairesnius, prioritetą teikiant viso grūdo gaminiams. Nuolat keičiant ir maišant įvairias grūdines kultūras su lęšiais ar pupomis organizmui nepritrūks baltymų, todėl vartoti tokius produktus pravartu visiems besidomintiems visaverte mityba, visavalgiams ir atsisakiusiems gyvūninės kilmės produktų“, – pažymi A. Matulevičiūtė.
