Tada prasidėjus šaltajam metų laikui nereikės maitintis vien citrina ar česnakais, ligos užklups kur kas rečiau, o mes jausimės žvalūs, kupini jėgų ir energijos. O viena pagrindinių priemonių – sveika ir subalansuota mityba, praturtinta produktais, turtingais baltymais, probiotikais, skaidulomis ir kt.

Jai antrina ir Lietuvos dietologų draugijos ir Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos „Lobesity“ prezidentė, gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit akcentuojanti sveikatinimo produktus, rašoma pranešime spaudai.

Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Sveikatinimo produktai – ne tik gausūs baltymais, angliavandeniais ar riebalais, bet ir skaidulinėmis medžiagomis. Tyrimai rodo, kad lietuviams būtent ir trūksta skaidulinių medžiagų, taip pat gerųjų bakterijų, nes vis mažiau žmonių renkasi duonos ir pieno produktus, galvodami, kad duona storina, vengdami sudėtinių angliavandenių. Tai laikyčiau klaida.

Duona su sėlenomis, sėklomis ar grūdais bei košės yra būtinos mūsų organizmui. Tačiau čia svarbiausia skaityti etiketes – 100 g duonos neturėtų būti daugiau kaip 5 g pridėtinių cukrų, taip pat vertėtų rinktis kuo mažiau apdorotus produktus.

Tas pats galioja ir pieno produktams. Pieno suaugę žmonės gali ir nevartoti, tačiau būtina vartoti rūgštaus pieno produktus: jogurtą su gerosiomis bakterijomis, pasukas ar kefyrą. Šie produktai atstato mikrofloros balansą, reguliuoja organizmo rūgštingumą, stiprina imunitetą, šalina toksinus, reguliuoja virškinimą. Žinoma, visuomet naudinga pasitarti su specialistais“, – aiškina gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit.

Modelis, mitybos tinklaraštininkė J. Jarutė taip pat teigia, kad maistas turėtų būti įvairus ir turtingas maistinėmis medžiagomis, o rinkdamiesi, ką valgyti, o ko ne, žmonės neturėtų nueiti į kraštutinumus.

Justina Jarutė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Mano tinklaraštyje žmonės dažnai rašo, kad sveikai maitintis neįmanoma. Esą šiandien nebėra produktų be cukraus, sveiko maisto pasirinkimas sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Tačiau viskas kur kas paprasčiau – mūsų įpročiai yra neteisingi, o pasirinkimus dažniausiai nulemia skubėjimas ir intuityvus apsipirkimas – perkame tai, ko nori akys, o ne tai, ko reikia ir kas sveika bei naudinga mūsų organizmui.

Todėl dažnas pasirenka žalią ar rožinį kefyrą vietoje natūralaus balto, košes perka ne neapdorotas, o greito paruošimo ir kt. Taip pat dažnai eliminuoja daugelį produktų dėl drastiškų dietų ar įsitikinimų, internete rastos informacijos, kad jie kenkia, tačiau tai ne visada tiesa“, – pasakoja J. Jarutė.

Sveikatai naudingi produktai – kasdienio vartojimo prekės

Europos Komisija yra sudariusi išsamų naudingųjų medžiagų ir produktų, kurių vartojimas daro teigiamą įtaką žmogaus organizmui, sąrašą. Jame nurodoma, kad baltymai, kurių turi mėsa, žuvis, riešutai, pieno produktai ir pupelės, padeda palaikyti normalią kaulų būklę ir raumenų masės augimą.

Pieno produktuose, neriebiame jogurte, kiaušiniuose, riešutuose, duonos produktuose, žuvyje, vištienoje randamas cinkas padeda palaikyti normalią odos, nagų, plaukų ir kaulų būklę, prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir ląstelių apsaugos.

Geležis, kurios yra mėsoje, riešutuose ir sėklose, ankštiniuose augaluose, daržovėse, granatuose, padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir energijos apykaitą, deguonies pernešimą organizme, taip pat mažina nuovargį.

Kaulams, dantims, raumenims, nervų ir virškinimo sistemoms svarbaus kalcio galima gauti iš pieno produktų, kiaušinių, avižų, grikių, žuvies, šviežių žalumynų ir vaisių. O imuninės sistemos sargas, vitaminas C, randamas erškėtuogėse, aktinidijose, petražolėse, paprikoje, įvairiuose kopūstuose, papajose, ananasuose, kiviuose, manguose, apelsinuose ir citrinose.

Foto: Shutterstock

Sveikos ir subalansuotos mitybos principai

„Lobesity“ asociacijos prezidentė dr. Rūta Petereit teigia, kad sveikos mitybos racionas priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir sveikatos, tačiau bendrieji subalansuotos mitybos principai galėtų būti tokie:

  1. Per dieną reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 400 g įvairių daržovių. Labai svarbu neužsiciklinti ties vienomis daržovėmis, o per savaitę suvartoti skirtingų spalvų daržovių. Šiuo metu gausu sezoninių daržovių: cukinijų, moliūgų, burokėlių, brokolių, kopūstų ir pan.
  2. Bent du kartus per dieną reikėtų valgyti maisto produktus, turinčius daug skaidulinių medžiagų. Tai košės, duona su grūdais, sėklomis ar sėlenomis.
  3. Bent vieną kartą per dieną suvalgyti natūraliai raugintų pieno produktų, pvz., jogurto su lakto bakterijomis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pridėtinius cukrus ir rinktis su kuo mažesniu jų kiekiu.
  4. OMEGA-3 riebalai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir būtini mūsų mityboje. Pagrindinis jos šaltinis yra riebi žuvis. Tai tunas, lašiša, skumbrė. Žuvis būtinai turi būti mūsų mityboje bent du kartus per savaitę.
  5. Per dieną rekomenduojama suvalgyti 15-30 g riešutų. Reikėtų rinktis skirtingų rūšių, nes juose yra skirtingų mūsų organizmui naudingų medžiagų. Taip pat riešutai yra labai kaloringi, todėl jų suvalgomas kiekis turėtų būti saikingas.
  6. Paskutinis valgymas turėtų būti iki 19-20 valandos.