Būtina žinoti: kiek uogų galima suvalgyti per dieną ir kokių verčiau atsisakyti?

Įsibėgėjant uogų ir vaisių sezonui labai svarbu žinoti, kiek galima jų suvalgyti nepakenkiant sveikatai. Ir turėkite omenyje: uogas, kaip ir vaisius, patariama valgyti tik šviežius ir be cukraus. Taip organizmas geriau pasisavins juose esančius mikroelementus ir naudingąsias medžiagas.

Braškės

Ko turtingos. Cinko, vitamino C, folio ir salicilo rūgšties, jodo, geležies, kalcio (jo braškėse daugiau nei avietėse ar mėlynėse), pektinų, ląstelienos. Braškių sėklytėse gausu geležies ir net iki 19 procentų riebaus aliejaus.

Kam geriau nepersivalgyti. Alergikams, esant individualiam nepakantumui. Daug braškių neturėtų valgyti žmonės, kuriems diagnozuota skydliaukės hiperfunkcija. Labai atsargiai uogomis mėgautis turėtų sergantieji opalige ir gastritu.

Kiek galima suvalgyti. Nuo 400 g iki 1,5 kg per dieną. Didesnis braškių kiekis gali sudirginti skrandį ir gerklės gleivinę, sukelti diarėją bei alergines reakcijas.

Trešnės

Ko turtingos. Vitamino C, fruktozės, B grupės vitaminų, geležies, magnio, kobalto, kalio, karotino, pektinų, sąnariams naudingų antocianų (peonidino) ir kitų.

Kam geriau nepersivalgyti. Daug braškių nerekomenduojama valgyti sergantiesiems cukriniu diabetu ir nutukimu, esant individualiam nepakantumui.

Kiek galima suvalgyti. Ne daugiau kaip 1,5 kg per dieną, tačiau per kelis kartus. Padauginti nevertėtų – galimi nemalonumai dėl sutrikusio virškinimo.

Vyšnios

Ko turtingos. Pektino, geležies, vario, kobalto, magnio, vitamino PP (nikotino rūgšties), folio rūgštis.
Kam geriau nepersivalgyti. Vyšnių negalima valgyti sergantiesiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, kai padidėjęs skrandžio rūgštingumas.

Kiek galima suvalgyti. Ne daugiau kaip 1 kg per dieną, tačiau per kelis kartus.

Abrikosai

Ko turtingi. Organinių rūgščių – obuolių, citrinos, salicilo. Taip pat vitamino C, B, P grupės vitaminų, provitamino A (karotino), kalio, geležies.

Kam geriau nepersivalgyti. Negalima šių vaisių valgyti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, nutukimu, linkusiems į skrandžio sutrikimus. Taip pat sergant kepenų ligomis ir skydliaukės funkcijos nepakankamumu. Labai atsargiai mėgautis abrikosais turėtų sergantieji opalige ir ūmiu gastritu.

Negalima abrikosų valgyti tuščiu skrandžiu, drauge su sunkiai virškinamu maistu, užgerti šaltu vandeniu.

Kiek galima suvalgyti. Ne daugiau kaip 1 kg per dieną.

Beje, abrikosų kauliukų branduoliuose yra ciano vandenilio rūgšties glikozido, galinčio sukelti apsinuodijimą. Tačiau ši medžiaga suyra pakaitinus iki 60 laipsnių.

Serbentai

Ko turtingi. Vitamino C, citrinos, obuolių, gintaro, salicilo ir fosforo rūgčių, kalio, natrio, kalcio, fosforo, geležies, jodo, pektino, vitaminų K, E, B1, B6, B2, PP. Taip pat rauginių medžiagų, antocianų, karotino, eterinių ir riebiųjų aliejų.

Kam geriau nepersivalgyti. Raudonųjų serbentų sulčių negalima gerti sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, ūmiu gastritu, hepatitu.

Kiek galima suvalgyti. Ne daugiau kaip 0,5 kg per dieną – dėl itin didelio vitamino C kiekio. Jis gali padidinti skrandžio rūgštingumą.

Naudingi net lapai

Specialistai primena, kad fitoterapijoje naudojamos ne tik uogos, tačiau ir jas brandinančių augalų lapai bei šaknys.

Pavyzdžiui, žemuogių uogos medicinoje naudojamos kaip dietinė priemonė sergantiesiems kepenų, inkstų, širdies ligomis (miokarditais, išemine širdies liga, ateroskleroze, hipertonija). Tai puikus askorbo rūgšties, mangano, cinko, molibdeno šaltinis.

Žemuogių uogos ir lapai – tiek žali, tiek džiovinti – skiriami gydant podagrą, artrozes, artritus, tulžies pūslės ir šlapimtakių akmenligę, įvairių tipų anemijas. Žemuogių lapų antpilą geria sergantieji bronchų astma, taip pat sutrikus menstruacijų ciklui arba kraujuojant iš gimdos kaip kraujagysles sutraukiančią ir kraujoplūdžius stabdančią priemonę.

Trešnių lipai (aptraukos ant šakelių), – išdžiovinti, susmulkinti ir sumaišyti su vandeniu, – pasižymi žaizdas gydančiomis ir uždegimą slopinančiomis savybėmis, todėl naudojami gydant ezofagitus, gastritus, kolitus.

Visų kaulavaisius vedančių vaismedžių lapkočiai naudojami kaip rišamoji, priemonė nuo mikrobų kenčiant nuo diarėjos. Jų lapai šalina iš organizmo druskas, valo kraują ir tinka naudoti vėžio profilaktikai.

Vyšnių vaiskočių nuovirai pasižymi rišamosiomis, šlapimą varančiomis savybėmis, todėl juos rekomenduojama gerti sergantiesiems šlapimo rūgšties diateze ir sąnarių ligomis.

Kinų medicinoje abrikosų sėklos naudojamos kaip raminamoji priemonė nuo kosulio, žagsulio. Sumaišius su kitais gydomaisiais augalais, jomis gydomas laringitas, tracheitas, bronchitas, krupas, kokliušas, nefritas. Tam tikslui iš abrikosų sėklų (20–30 g) gaminama emulsija.

Iš abrikosų minkštimo namuose galima pasidaryti kaukę, puikiai raminančią saulėje nudegusią veido odą.

Juodųjų ir raudonųjų serbentų uogos bei lapai pasižymi labai panašiomis savybėmis. Serbentų sultis patariama gerti, jei trūkinėja kapiliarai bei sergant hemoragine diateze.

Kadangi juodųjų serbentų lapuose gausu salicilatų, jie – gana stipri šlapimą varanti, prakaitavimą skatinanti bei uždegimą slopinanti priemonė. Pašalina iš organizmo šlapimo rūgšties perteklių, todėl juodųjų serbentų lapų antpilai arba nuovirai dažnai geriami sergant reumatu ir podagra.

Serbentų lapai stimuliuoja antinksčių žievę – tai naudinga asmenims, vartojantiems kortikosteroidus, sergantiems artritais, bronchų astma, odos ligomis, išgyvenant nuolatinį stresą.