„Mūsų lietuviškos kavos būtent kavomis ir yra vadinamos, kadangi tai yra paskrudinti produktai, – pranešime spaudai cituojamas lietuviškų kavų ir vaistažolių arbatų gamintojų „Anykščių arbatos magija“ siela – žolininkas Ramūnas Daugelavičius. – Netradicinės kavos gėrimas yra gaminamas iš kietųjų augalo dalių – šaknų, sėklų, kurios yra sudžiovinamos ir paskrudinamos. Pavyzdžiui, morkų kava yra sudžiovinti ir pakepinti morkų šakniastiebiai. 100 gramų morkų kavos pagaminti sunaudojama 1,4 kg šviežių morkų, tad užplikydami arbatinį šaukštelį morkų kavos jūs „suvalgysite“ dvi morkas.“
Gilėje – ąžuolo stiprybė ir informacija
Anot anykštėno, morkų kava suaugusiesiems ir vaikams naudinga dėl joje sukaupto gausaus kiekio beta karotino – vitamino A. Antioksidantai, esantys morkose gali padėti sulėtinti senėjimo procesus, sustiprinti imuninę sistemą, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Morkos – didžiulė nauda širdžiai, odos grožiui, organizmo valymui.
Populiariausia ir labiausiai žinoma – gilių kava. R. Daugelavičius teigia, kad ąžuolo gilė yra šio augalo sėkla, išsauganti ąžuole slypinčią informaciją. Gilių kava gali stiprinti, padėti atstatyti jėgas po išsekimo – dėl ligos, pervargus, daug mokantis, taip pat gali saugoti nuo mažakraujystės bei kaulų išretėjimo ir teigiamai veikti visą virškinimo sistemą.
Varnalėšos šaknų kava, kuriai gaminti taip pat sudžiovinamos ir pakepinamos varnalėšos šaknys, gali būti tiesiog kaip kasdienis gėrimas, kuris galėtų būti alternatyva tradicinei kavai. Pasak R. Daugelavičiaus, ši kava labai tinka diabetikams, nes gali reguliuoti cukraus kiekį kraujyje – kadangi varnalėšos šaknys sukaupia savyje daug inulino, jos tampa labai naudingu vaistu diabetikams, ypač šaltuoju metų laiku.
Kiaulpienė – naudingiausių augalų šešetuke
„Jei žinotume, kiek teigiamų galių turi kiaulpienės, matyt, pievos geltonai nežydėtų... – juokiasi R. Daugelavičius. – Kiaulpienių kava suteikia daug daugiau žvalumo negu kavos pupelių kava, puikiai grąžina jėgas, energiją. Mūsų kiaulpienė yra Rytų medicinos pačių naudingiausių augalų šešetuke. Nėra vietos mūsų organizme, kur kiaulpienė nedarytų teigiamo poveikio: kiaulpienės greitina medžiagų apykaitą ir gerina virškinimą, didindamos virškinimo liaukų sekreciją ir tulžies išsiskyrimą, gydo tulžį, netgi varo kirmėles. Kiaulpienėje esančios medžiagos stabdo bakterijų dauginimąsi, aktyvina apsaugines organizmo galias, valo kraują, tonizuoja, gerina atsikosėjimą, valo šlakus. Vartojama esant kepenų sutrikimams.
Kaip antioksidantas stabdo senėjimą. Grąžina vyriškumą. Literatūroje rašoma, kad kiaulpienė naudinga moterims ir dar labiau – vyrams. Vyrai, gerdami tik kiaulpienės šaknų kavą, kas rytą valgydami lapų salotas, niekada nevarstytų vaistinės durų, teiraudamiesi kokio nors brangaus preparato. Pasak gydytojų, būtų taip paprasta susigrąžinti vyriškumą.“
Kiaulpienės šaknų salotos vartojamos sergant diabetu, struma, sutrikus vyrų lytinei funkcijai, o moterų – kiaušidžių bei menstruacinei funkcijai.
Kiaulpienėse gausu vitamino C, yra ir gyvybės palaikytojų vitaminų E ir A, ji turi geležies, kalcio, fosforo, daug inulino, dėl to sergantiesiems cukralige vertėtų su kiaulpiene nesiskirti ir žiemą, ir vasarą. Yra ir nervus raminančio vario.
„Apskritai kiaulpienė savyje turi pusę naudingų Mendelejevo lentelės cheminių elementų, – teigia garsusis žolininkas. – Kiaulpienės naudingosios savybės pranoksta bet kokius lūkesčius. Pavyzdžiui, kavos tirščius – minkštas šaknis naudokite maistui. Galima minkštus gabaliukus dėti į mišrainę, sriubas, troškinius, garnyrus. Karštas šokoladas taps ypatingas, įdėjus šio produkto. Nevenkite ir kiaulpienių šaknyse esančių kartumynų – kaip tik jie padės skaidyti ir deginti riebalus. Vartokite daugiau produktų, turinčių kartų skonį. Kartus skonis – ugnis mūsų kraujotakai ir virškinimui!“
Gudobelė – širdžių karalienė
Egzotiškai skamba ir gudobelės sėklų kava. Teigiama, kad ji ypač tinka ,,šalto“ tipo žmonėms – turintiems žemą kraujo spaudimą ir šąlančias galūnes. Gudobelių derinys su kvapiuoju pipiru skirtas mažinti blogojo cholesterolio kiekiui kraujagyslėse. Gerina virškinimą, kelia tonusą.
Žinoma, kad gudobelės – širdies vaistai. Gudobelė ramina širdies nervus, mažina centrinės nervų sistemos jaudrumą, tonizuoja širdies raumenis, gali pašalinti aritmiją ir tachikardiją, sustiprina kraujo apytaką vainikinėse ir galvos kraujagyslėse, vartojami pradinėje hipertoninės ligos stadijoje, esant nemigai ir hipertireozei su tachikardija, mažina padidėjusią skydliaukės funkciją.
Šalia širdžių karalienės gudobelės šalia drąsiai galima įvardyti cikoriją. Cikorijų kava – tai kepintos trūkažolės šaknys. Teigiama, kad ši kava lėtina širdies ritmą, veikia raminamai, bet dėl to nesumažėja jėga ir ištvermė. Cikorijų kava padeda įsisavinti kalcį, dėl to puikiai tinka gerti su pienu. Kavos tirščiai taip pat naudingi – maistui sunaudojamos trūkažolės (cikorijos) šaknys padeda skaidyti riebalus, kovoti su antsvoriu, vykdo detoksikacijos procesus per kepenis ir inkstus.
Mūsų augalai artimesni
Sveikatos ir grožio dienose sutiksime ir vieną garsiausių Lietuvos žolininkių – Adelę Karaliūnaitę, o jos stende – daugybę sveikatai gerinti skirtų natūralių gaminių.
„Tik rankomis surinkti, pavėsyje išdžiovinti augalai ir gaminiai iš jų vis labiau vertinami žmonių, norinčių išlaikyti sveikatą, siekiančių apsisaugoti nuo negalavimų ir rimtų susirgimų, – teigia A. Karaliūnaitė. – Visi mano gaminiai yra tik iš Lietuvoje augančių augalų. Visus metus renku žieves, pumpurus, lapus, žiedus, sėklas. Labai džiaugiuosi, kad galiu pasiūlyti tikrai lietuviškas ir rankomis paruoštas žoleles, tepaliukus, raugus, sirupus, augalų ir vaisių tyres, aliejus, pagalvėles, vantas.
Mūsų gimtojoje aplinkoje augantys augalai yra artimi mūsų imuninei sistemai. Gerai atpažįstamos ir įsisavinamos Lietuvos miškų, pievų, pelkių ir ežerų bei upių užutekių augalų pagamintos žmogaus kūnui tinkamos veikliosios medžiagos tikrai niekuo nenusileidžia kažkur pasaulio užkaboriuose išgautoms medžiagoms, o dažnai yra veiksmingesnės ne tik todėl, kad savos, bet ir dėl ypatingų Lietuvos gamtinių sąlygų, kur visa gyvybė turi iškentėti žiemos šalčius, pavasario potvynius, vasaros karščius ir sausrą, rudens darganas.“
