Priprasti prie karo? Lietuviams tai negresia!

„Ir kuo toliau, tos Lietuvai svarbios datos darosi vis brangesnės ir švęstinos. Nes anksčiau atrodė, kad tai – kažkieno kito šventė, o dabar – kiekvieno mūsų. Okupaciniais laikais švęsti buvo lyg kažkoks sąmoningumo, vidinio pasipriešinimo požymis. Prasidėjus nepriklausomybei atrodė lyg ir nieko ypatingo jas minėti. O šiandien tai tapo žmonių švente ir man labai gražu matyti, kaip laisvai ir nuoširdžiai švenčia jauni žmonės – nes jiems ta laisvė yra svarbi“, – mintimis dalijasi N. Marčėnaitė.

O lietuvių reakcija į karą Ukrainoje parodė, kad jie supranta, jog laisvė nėra savaime suprantama, kad yra trapi ir ją reikia saugoti. „Galvojome, kad turime randą, o paaiškėjo, kad tai – kraujuojanti žaizda. Kodėl taip reaguojame? Nes kartą tą laisvę jau buvome praradę, puikiai žinome, kokia yra okupacijos kaina, ir daugiau tai patirti nebenorime. Štai kodėl lietuviai tokie aktyvūs rinkdami paramą Ukrainai ir bandydami nepasiduoti rutinai, nepriprasti prie karo. Panašu, kad lietuviams tai negresia. Matau labai daug tuo susirūpinusių žmonių – lietuviai yra fantastiška tauta“, – sako pašnekovė.

Nomedos pastebėjimu, kartais galime pasijusti esantys kreivų veidrodžių karalystėje – atrodo, priešais stovi šalis gigantas, kurios bijai, tačiau ilgainiui paaiškėja, kad jis tiesiog buvo už padidinto stiklo.

„Tai labai gražiai parodė ukrainiečiai, pasipriešinę okupantui, – juk net amerikiečiai sakė, kad Ukraina pralaimės jau pirmomis dienomis, bet to nenutiko. Nes svarbiausia yra nebijoti. Lietuvių pasąmonėje skausmingai likusi antro pasaulinio karo rusų okupacija. Mano abu seneliai buvo laisvos Lietuvos karininkai, močiutė pasakojo, ką jie patyrė, ir klausydama vis pagalvodavau, kaip lengvai okupantai atėjo ir pasiėmė Lietuvą kaip ne vietoje padėtą daiktą. Todėl šiandien taip stipriai ir aršiai reaguojame, nes norime, kad taip nebeatsitiktų niekada“, – pasakoja.

Senelių gyvų nebepamatė

Atėjus okupantams Marčėnaitės senelis Juozas Marčėnas turėjo greitai evakuotis į Ameriką, o senelis Jonas Kalnietis tapo partizanų būrio vadu. „Po kunigo išdavystės visą būrį Šiauliuose sušaudė ir nutrenkė aikštėje. Kažkas pasakė močiutei eiti ir pasiimti vyrą – stribai to ir telaukė. Žinoma, ji nėjo – turėjo du vaikus. Bėgdama nuo tremties, nuo Sibiro, ji pakeitė 7 gyvenamas vietas. Ir tas žodis „pakeitė“ yra stipriai per švelnus, nes moteris, pastvėrusi dvi mažas dukras, tiesiog šokdavo pro langą ir bėgdavo laukais. Kadangi močiutė mane augino, esu ne vieną istoriją girdėjusi“, – atsimena.

Nomeda prisipažįsta kažkurią dieną buvusi persmelkta minties: kiek daug Lietuvoje yra šviesių, intelektualių žmonių – ir vėl yra ką vežti į Sibirą.

„Makabriškas tas mano pastebėjimas, bet, manau, turime būti valingi ir rodyti, kaip iš tiesų yra Lietuvoje – kad čia yra gera gyventi. Žinoma, turime įžvelgti pavojus, bet privalome transliuoti ir pozityvą“, – ragina menininkė ir laidų vedėja.

Sąskaita už pietus – radarams

Vienybė, noras padėti kovojantiems jaučiama ir N. Marčėnaitės bei jos gyvenimo draugo Vyto Palavinsko prieš kelerius metus socialinėje erdvėje sukurtoje grupėje „KirvioKoto turnyras“. Čia per 14 tūkstančių prisijungusiųjų dalijasi ne tik receptais ir maisto gaminimo atradimais, bet ir kiekvieną jų palydi įdomiu pasakojimu, istorija.

Nomedą džiugina, kad į grupę prisijungusiems lietuviams iš viso pasaulio rūpi noras puoselėti gražų lietuvišką žodį, tradicijas, vienybė. Tai įrodo prieš kelias dienas vienai grupės narei Laimai kilusi mintis, kaip būtų galima prisidėti prie lėšų radarams Ukrainai rinkimo – pasitarus su steigėjais grupės nariai skelbia rengiantys #radarompietus.

Idėja tokia: vienas žmogus vienai dienai tampa šefu, skelbia valgiaraštį, ruošia pusryčius, pietus ar pan., į kuriuos kviečia norinčiuosius gardžiai pavalgyti, įdomiai pabendrauti, o sąskaitą už pietus – 50 eurų – pervesti į radarom.lt sąskaitą. Idėja sulaukė entuziastingo palaikymo ir jau keli asmenys pasiskelbė rengiantys pietus, kurių valgytojų skaičius beregint užsipildo. Pietūs ruošiami 4-8 asmenims.

„Esam fantastiškas virtualus KK būrys, išsibarstęs visame pasaulyje nuo Europos iki Amerikos! Darom bangą samčiais. Padarom RADAROM taip, kaip sugebame geriausiai!“ – grupės narius ragina jos kūrėjas V. Palavinskas.

Savo ruožtu Nomeda pietus rengiantiems šefams padovanos savo gamybos sūrines. Jei pietūs bus rengiami radarom akcijai jau pasibaigus, lėšos bet kokiu bus pateks į sąskaitas, padedančias kovotojams Ukrainoje.

Ten pat nukeliavo ir „dovanos“ neseniai gimtadienį šventusiai Nomedai. Sveikinančiųjų prašiusi jai nieko nedovanoti, o verčiau pervesti kovojantiesiems kare, menininkė skaičiuoja, kad tokiu būdu galėjo susidaryti nemenka suma.

Per šventes – lietuviški patiekalai

Grįždama prie vasario 16-iosios Nomeda pasakoja apie ilgametę šeimos tradiciją – tą dieną švęsti su draugais ir kartu virti cepelinus.

„Pagalvojau, kad būtų labai gražu, jei tą ar kitą tautinės šventės dieną žmonės gamintų kažkokį lietuvišką patiekalą. Tarkime, šiandien viriau rūgštynių sriubą su frikadelėmis ir pamąsčiau, ar kas nors dar ją gamina? Man tai – tikras vaikystės patiekalas. Tarkime, mano draugai krosnyje kepa bulvinę babką su kiaulėms ausimis. O kai išsikalbėjus apie tautinius patiekalus, draugams paminėjau šilkinę košę, mano nuostabai, kompanijoje niekas nežinojo tokio patiekalo“, – pasakoja Nomeda.

Tad vasario 16-osios ar kitos Lietuvai svarbios dienos proga moteris kviečia visus pasigaminti šilkinės košės. „Iš akies“ gaminanti Nomeda dalijasi receptu.

Šilkinė košė

Reikės:
Perlinių kruopų – 2 saujų
Bulvių – 2 vnt.
Šoninės spirgams – saujos
Svogūno – 1
Druskos – žiupsnelio
Mėgiamų pipirų – žiupsnelio
Pieno – puodelio

Gaminame:

* Perlines kruopas užmerkti, palikti nakčiai. Nuplauti porą kartų ir virti apie 20 minučių.
* Tada į košę įmaišyti smulkia tarka sutarkuotas bulves, pasūdyti.
* Supjaustytą šoninę ir svogūnus pakepinti keptuvėje.
* Užvirinti pieną.
* Karštu pienu nuplikinti košę, supilti pakepintus spirgus ir maišant pavirti dar kelias minutes, kol košė sutirštėja.

Nemėgstantiems spirgų košę galima ruošti ir be jų. „Bet man skaniau su spirgais“, – šypteli Nomeda.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją