Dėl ekstremalių reiškinių produktai brangsta

„Ką tik Europa išgyveno karščiausią vasarą klimato stebėjimo istorijoje, Lietuvoje karščiausias buvo rugpjūčio mėnuo. Ir tuo nereikia stebėtis – prieš 30 metų jau kalbėta, kad klimatas pradės kaisti ir gana pavojingai. Jau paskutiniai keleri metai rodė rimtesnius pavojaus, kas susiję su klimatu, šiluma, signalus. Ir Paryžiaus susitarimo tikslas išlaikyti temperatūros augimą pusantro laipsnio ribose greičiausiai nebus pasiektas, manoma, kad tą ribą bus galima pasiekti per artimiausius 5-6 metus“, - „Žinių radijo“ laidoje „Sotūs ir laimingi“ sakė ekspertas.

Dikčiaus teigimu, dabar pasaulis yra sušilęs 0,1 ar 0,2 laipsnio nuo priešindustrinio laikotarpio pradžios, o po kokių 50-70 turėsime 3 ar netgi daugiau laipsnių karštesnę planetą. Ir tai yra daug. „Ledynmečio metu žemės vidutinė temperatūra buvo 6 laipsniais šaltesnė nei dabar, tad įsivaizduokime, kad mes per 100 metų šoktelsime puse tiek į viršų. Planeta keisis ir ganėtinai sparčiai. Ir tai, be abejo, veiks visą maisto pramonę, tai, ką mes valgome“, – perteikia prognozes.

Dėl šylančio klimato daugėja pavojingų ekstremalių reiškinių, tokių kaip sausros, smarkios liūtys, potvyniai arba karščio bangos ir jos neišvengiamai veikia visą žemės ūkį. Ir tai, pasak klimatologo, yra pagrindinis poveikis, kuris apima daugelį šalių: tik vienur juntamas stipriau – tarkime, pietų kraštuose, kur ir taip yra karšta, tas nedidelis atšilimas sukelia ekstremalius reiškinius ir pridaro daug bėdų.

Skaičiuojama, kad per paskutinius 20 metų pasaulyje ekstremalių reiškinių padaugėjo apie 20 proc. lyginant su prieš tai buvusiais 20 metų.

Lietuvoje, kuri yra šiaurės šalis, ekstremalumo lygis taip pat auga, pavojingų reiškinių daugėja.

„Kaip mus tai veikia? Per maisto kainas – vis tik gyvename globaliame pasaulyje, kur viskas susiję. Ir jei vienur dėl klimato kaitos ir kitų priežasčių derlius yra prastas, maisto kainos kyla ir mes tai pajuntame, nors dažniausiai negalime teigti, kad dėl kažkokio produkto pabrangimo kalta klimato kaita“, – pastebi klimatologas.

Kaip pavyzdį jis prisimena neseniai Pakistane vykusius potvynius, kurie, skaičiuojama, vien kviečiams pridarė per 2 milijardus dolerių nuostolių. Vadinasi, pasaulinėje rinkoje tuos kviečius kažkas turės kompensuoti – tad vien dėl to augs jų kaina, neskaitant visų kitų pasaulyje vykstančių procesų. O Pakistane taip pat auginami ryžiai, cukranendrės, vaisiai, daržovės, vadinasi, aplinkinėms šalims, o gal ir globaliai tai turės kažkokį poveikį – jį gali pajusti ir Lietuva.

Kavos ir vyno laukia katastrofa

Tarp produktų, kuriuos klimato kaita veikia labiausiai, dažniausiai minimos grūdinės kultūros. Tačiau ne vien.

„Aš išskirčiau vieną produktą, kurį žmonės vartoja kasdien – kava. Jei iš mūsų visuomenės atimtume kavą, turbūt įvyktų kažkoks žlugimas, nes dauguma yra nuo jos priklausomi. Pasirodo, kad pupelių auginimo juostoje kava yra labai jautri tiek temperatūros, tiek drėgmės pokyčiams. Tam tikru augimo metu ji turi gauti tam tikrą temperatūrą, tam tikru metu – drėgmę, ir jei tai neįvyksta, pupelių derlius būna prastas arba drastiškai krenta, jį puola vabzdžiai ir įvairūs grybeliai. Ir kavos augintojai tuo labai skundžiasi – manoma, kad būtent dėl klimato kaitos apie 50 procentų teritorijų, kur dabar auginama kava, iki 2050-ųjų taps tam nebetinkamos. O tiek laisvos žemės, kur būtų galima perkelti tas didžiules kavos plantacijas, nėra“, – pastebi ekspertas. Ir dar ragina nepamiršti fakto, kad apie 120 milijonų žmonių dirba kavos industrijoje. Kava, kuria mėgaujamės kasdien, jiems yra visas gyvenimas.

Klimato kaitą vadina katastrofa ir kai kurie vyndariai. Per šių metų sausrą ypač nukentėjo Italijos, Prancūzijos vyndariai, o štai Belgijos šiek tiek išlošė, nes ten buvo šilčiau nei įprasta, tiesa, šioje šalyje nėra gilių vyndarystės tradicijų.

Žinia, vyno pramonę gal lengviau šiek tiek „perkelti“ į šiaurę – kalbama, kad kada nors galbūt ir Lietuvoje galėsime auginti vynui tinkamas kokybiškas vynuoges. Kai kurie vyndariai jau džiaugiasi, kad pastaraisiais metais išaugina gana lepias ir mūsų klimatui nebūdingas vynuogių rūšis.

Taigi, kava ir vynas yra du, ko gero, ryškiausi produktai, kurie vartojami visame pasaulyje, tačiau iš esmės, pastebi Dikčius, klimato kaita veikia visą žemės ūkį.

Ateitis – dirbtinė mėsa?

Tačiau yra produktas, kuris atsirado nebūtinai dėl besikeičiančio klimato, bet dažnai yra su tuo siejamas.
„Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų pasaulyje gyvens beveik 10 milijardų žmonių. Kuo šalys tampa turtingesnės, tuo labiau jose auga mėsos vartojimas ir, manoma, kad iki tų pačių 2050-ųjų mėsos poreikis išaugs apie 80 proc. Tai yra didelis poreikis ir dėl to pradėta kalbėti apie dirbtinę arba laboratorijoje užaugintą mėsą“, – pasakoja.

Dikčius primena, kad 2013 metais buvo pagamintas mėsainis su dirbtine mėsa ir jis kainavo 250 tūkstančių dolerių. Dabar ta mėsa yra šiek tiek atpigusi – Singapūras yra pirmoji šalis, kuri oficialiai leido pardavinėti dirbtinę mėsą, ir tos šalies restoranuose galima paragauti patiekalų su laboratorijoje užauginta vištiena. Kitur tokios mėsos nusipirkti negalima.

Vegetarai, gyvūnų teisių gynėjai palaiko dirbtinės mėsos idėją, tačiau yra tokių, kuriems ji visai nepatinka, tai – ūkininkai, trąšų gamintojai, farmacijos sektorius, nes jie daug uždirba iš mėsos industrijos.

„Dirbtinė mėsa – turbūt ateities produktas. Ar norėtume jos paragauti? Aš, tarkime, norėčiau. JAV buvo atlikta apklausa ir 48 procentai atsakė, kad jos tikrai nevalgytų, bet paragauti norėtų 68 proc. apklaustųjų. Manau, ji bus vartojama tada, kai taps pakankamai pigi. Niekas nežino, kaip greitai tai įvyks, tačiau šiai pramonės sričiai šiuo metu skiriamos didžiulės investicijos, nes niša milžiniška – mėsos poreikis auga ir augs“, – pastebi klimatologas.

O užauginti gryną mėsą yra labai taršu ir tai labai kenkia klimatui. Gyvulininkystė čia labai „prisideda“. Metano dujos, kurios gaminasi karvių virškinimo proceso metu, kai atsirūgstant jis patenka į atmosferą, yra 100 kartų agresyvesnės nei anglies dvideginis. Ir sudaro labai didelę dalį – apie 14,5 proc. visų atmosferoje esančių dujų, kurias žmonija išmeta ir kurios sukelia šiltnamio efektą.

Mėsos paplotėliui - 2000 litrų vandens

Paskaičiuota, kad jautienos kepsniui „užauginti“ į atmosferą išmetama 300 g anglies dvideginio, o tuo tarpu vištienos – tik 50, taigi šešiskart mažiau. Daržoves auginant CO2 išsiskiria apie 20 kartų mažiau.

„Mėsos atsisakymas, ko gero, būtų viena iš išeičių. Deja, mėsa mūsų mitybos tradicijoje mėsa yra taip įsišaknijusi, kad daliai žmonių jos atsisakyti bus sunku. Kol ji bus, bus vartojama arba taps labai brangi. Turbūt čia reikėtų ieškoti vidurio: norint prisidėti prie klimato kaitos mažinimo reikia tiesiog mažiau jos valgyti arba, jei valgoma jautiena, keisti į vištieną arba kiaulieną. Dažnai žmonės net nesuvokia, kiek daug jautienos suvalgo. Čia yra ir dar viena problema – vandens sunaudojimas. Pavyzdžiui, norint užauginti tiek mėsos, kiek yra viename mėsainyje, sunaudojama apie 2000 litrų vandens”, – ne itin patrauklius skaičius pateikia Dikčius.

Deja, pasaulis vis labiau nori mėsos. Lietuvoje jautienos kepsnys nėra prabangos prekė, tačiau, tarkime, Afrikoje, Azijoje – taip. Kinijoje stebimas didžiulis mėsos poreikis, nes visuomenė tampa vis turtingesnė ir iš tradicinės vegetarinės mitybos, kur vyravo ryžiai ir daržovės, pereinama prie mėsos.

Produktuose mažėja naudingų medžiagų

Atmosfera, į kurią patenka vis daugiau anglies dvideginio, veikia ne tik derlių, bet ir pačių produktų kokybę. Kuo CO2 daugiau, tuo augalai auga greičiau. Atrodytų, lyg ir gerai. Bet nauji tyrimai rodo, kad tokioje atmosferoje išaugusių produktų maistinė vertė yra mažesnė. Juose daugiau cukraus, krakmolo – iš esmės nenaudingų medžiagų, o mažiau mineralų, baltymų, geležies, cinko. Beveik trys milijardai žmonių maitinasi daugiausia kviečiais, kruopomis, o tai reiškia, kad jų mityba labai suprastėjo, smarkiai krenta gaunamų vitaminų ir mineralų kiekis, tad atsiranda ligų pavojus ir pan.

Taigi, maisto kokybė prastėja visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Prastėja ir mėsos kokybė, nes mėsai auginami gyvūnai taip pat maitinami kviečiais ar kukurūzais, turinčiais mažiau maistingų medžiagų.

Ir ši problema tik aštrės. Manoma, kad iki 2050- ųjų maiste esančių baltymų kiekis sumažės iki 10 procentų, sumenks ir B grupės vitamino.

„Ką galima patarti žmonėms? Klimato kaitos tema nėra linksma, nes akivaizdu, kad problemos egzistuoja ir ateityje jos bus dar aštresnės. Yra klasikinis tvarumo pasiūlymas, kaip gyventi šiek tiek kitaip: daugiau naudotis viešuoju ar alternatyviu transportu, mažiau vartoti, valgyti mažiau mėsos. Aš pats valgau mėsą, bet stengiuosi tai daryti sąmoningai – suprantu, kad kepsnio man kiekvieną dieną nereikia. Daugelis žmonių galėtų tai persvarstyti ir suprasti, kad didelė dalis jų vartojamos mėsos, ypač perdirbtos, yra nesveika. Ir vartodami jos mažiau, galbūt kartais pasirinkdami neperdirbtą produktą, jie po truputį prisidės ir prie klimato kaitos.

Į tai daug kas atsako: aš vienas nieko nepakeisiu. Tačiau tokie pokalbiai vyksta visame pasaulyje – nėra taip, kad tik Lietuvoje žmonės raginami atsisakyti mėsos. Šios idėjos ypač populiarios Skandinavijos šalyse. Ir Lietuvoje didžiuosiuose miestuose turime puikių veganiškų vietų, kur galima labai skaniai pavalgyti. Tad turbūt nereikia drastiškų pokyčių, tik šiek tiek būti sąmoningesniems savo pasirinkimuose“, – patarimais pasidalijo klimatologas Dikčius.