Biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė teigia, kad arbūzas yra daugiausiai vandens turintis vaisius, kuriame gausu įvairių maistinių medžiagų.
„Kiekviename sultingame arbūzo gabalėlyje yra didelis vitaminų A, B grupės (ypač B1 ir B6), ir vitamino C kiekis, flavonoidų, veikiančių kaip galingi antioksidantai, aminorūgščių, taip pat nedidelis kalio ir magnio kiekis. Be to, šis vaisius neturi daug kalorijų ir visai neturi riebalų bei cholesterolio.
Arbūze daug karotenoido likopeno – fitocheminio junginio, daržovėms ir vaisiams suteikiančio ryškiai raudoną spalvą. Šis junginys saugo širdies ir kraujagyslių sistemą (mažina kraujospūdį, cholesterolio kiekį, kraujagyslių sienelių standumą ir storumą), kaulus, stiprina imuninę sistemą, mažina oksidacinį stresą, užkerta kelią uždegimams. Rekomenduojama valgyti prinokusius arbūzus, tada organizmas pasisavins didžiausią kiekį likopeno. Kuo raudonesnis arbūzas, tuo didesnė likopeno koncentracija jame.
Kito galingo antioksidanto betakaroteno ir fenolinių junginių (pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu) kiekis taip pat padidėja, kai arbūzai visiškai sunoksta. Betakarotenas svarbus mūsų imunitetui, odai, akims ir vėžio prevencijai. Tai – vitamino A pirmtakas“, – aiškina S. Čapkauskienė.
Anot jos, visos arbūzų dalys yra maistingos ir naudingos, ne tik raudonas minkštimas.
„Visose arbūzų dalyse gausu maistinių medžiagų. Arčiausiai arbūzų žievės esančioje baltoje dalyje daug aminorūgšties citrulino. Tai aminorūgštis, kurią galima paversti į argininą, būtiną aminorūgštį žmonėms. Argininas – azoto substratas, naudojamas azoto oksido gamybai vykti, labai svarbus širdies bei kraujagyslių, taip pat imuninės sistemos funkcijoms. Būtent ši aminorūgštis užtikrina širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, gerina kraujotaką ir, manoma, net pagerina erekcijos disfunkciją (norėdami gauti į „Viagros“ sukeliamą panašų efektą, tikriausiai turėtumėte suvalgyti didelį kiekį arbūzų).
Arbūzai labai naudingi sąnariams (dėl juose esančio pigmento betakriptoksantino), plaukams ir odai (vitaminai A, B6 ir C), taip pat akims (dėl vitamino A koncentracijos). Aminorūgštis citrulinas, esanti arbūzuose, gali numalšinti raumenų skausmą“, – dėsto specialistė.
Mokslų daktarė teigia, kad nors daugelis žmonių yra įpratę valgyti sultingą arbūzų minkštimą, sėklos ir žievė taip pat turi daug maistinių medžaigų ir yra valgomi.
„Daugelyje pasaulio vietų arbūzų sėklos labai mėgstamos kaip užkandis, o marinuota žievė kai kuriose šalyse slepia gilias kulinarines tradicijas. Naujausi tyrimai nustatė, kad arbūzų sėklos itin maistingos, ypač jei jos daigintos ir gliaudytos. Jose gausu baltymų, magnio, B grupės vitaminų ir gerųjų riebalų. O jei nuspręstumėte paragauti arbūzų žievės, rekomenduojama įsigyti sertifikuotą ekologišką arbūzą, nes neekologiško žievė gali turėti nepageidaujamų teršalų – pesticidų – likučių.“
