Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, sriuba – ne tik šildantis, bet ir virškinimo sistemą puikiai paruošiantis patiekalas, kuriuo galima paįvairinti mitybos racioną. Visgi, gaminant sriubą svarbiausia pasirinkti tinkamus ingredientus, nes jie nulems ne tik patiekalo skonį, bet ir naudą mūsų sveikatai.

Lietuvių virtuvėje sriubos – nuo seno mėgstamas patiekalas, kurį valgome tiek skystu, tiek trintu pavidalu. Nors tradicinių šio patiekalo receptūrų gausu, skonio paįvairinimui bei receptorių sužadinimui verta išbandyti ir kitų šalių sriubų receptus. Atšalus orams puikiai tiks japoniška ramenų sriuba, kuri yra ne tik šildančios, bet ir sočios sriubos pasirinkimas.

Gydytoja dietologė Edita Gavelienė

Gydytoja dietologė E. Gavelienė sako, kad sriuba yra puikus patiekalas, galintis paįvairinti kasdienės mitybos racioną: „Šaltuoju metų laiku sriuba išties sušildo žmogaus organizmą ir gali būti puikus startinis patiekalas pietų ar vakarienės kontekste, paruošiantis virškinimo sistemą vėliau valgomiems patiekalams, kuriuos įprastai organizmas virškina lėčiau. Kitaip tariant – sriuba padeda suaktyvinti organų, gaminančių virškinimo sultis, veiklą, todėl ją galima įtraukti į mitybos racioną.“

Visgi, gydytoja dietologė pabrėžia, kad liaudyje sriubų nauda dažnai pervertinama. „Nereikėtų manyti, kad sriuba yra gydantis patiekalas. Dažnai tenka susidurti su situacija, kad sriubas, ypatingai sultinius, žmonės neša sergantiems artimiesiems ir tikisi, kad jas valgydami sergantieji greičiau pasveiks. Žinoma, su meile namuose pagamintas patiekalas visada bus naudingas, tačiau sriubą reikėtų vertinti ne kaip gydantį produktą, bet kaip puikų patiekalą, kuris leidžia pasireikšti kulinarinėms žinioms, drąsiai eksperimentuoti ir atrasti nuostabiausius skonius bei kvapus“, – sako E. Gavelienė.

Anot gydytojos dietologės, labai svarbu tai, iš ko sriuba yra pagaminta: „Sriuba gali būti tiek itin maistingas patiekalas, kai kuriais atvejais savo verte prilygstantis ir antrajam patiekalui, tiek menkavertis nuoviras, jei ją gaminsime iš mažai maistingų ingredientų. Todėl sriubos maistinė nauda visada priklauso nuo to, kokius produktus į ją dedame. Kita vertus, sriubos yra puikus patiekalas, leidžiantis į mitybos racioną įtraukti daugiau daržovių. Pavyzdžiui, trinta daržovių sriuba puikiai tinka vaikams, kurie ne visada mėgsta daržoves ar valgo jų nepakankamai“, – įsitikinusi specialistė.

Sultinys

Ji priduria, kad ruošiant sriubą, kaip ir visus patiekalus, galioja tam tikros taisyklės. Pavyzdžiui, svarbus į puodą dedamų ingredientų eiliškumas: „Verdant daržovių sriubą, jas į verdantį vandenį suberti reikėtų ne visas iš karto, bet palaipsniui – pradedant nuo ilgiau verdančių ir baigiant greičiau suminkštėjančiomis daržovėmis. Geriau, kai daržovės sriuboje būna ne iki galo suvirusios – tokios ne tik skanesnės, bet ir išsaugo daugiau maistinių medžiagų. Be to, sriuboje svarbu nepadauginti druskos“, – primena gydytoja dietologė.

Kalbėdama apie Japonijoje ir visame pasaulyje pamėgtą ramenų sriubą, dietologė pripažįsta, jog tai – išties maistingas patiekalas. Ramenų sriuba dažniausiai gaminama iš makaronų, daržovių, grybų, kiaušinių ir mėsos, bet svarbiausias jos ingredientas ir pagrindas – kokybiškas jautienos sultinys.

„Kaip žinia, jautiena turtinga geležimi, B grupės vitaminais, eile mikroelementų, tarp kurių – žmogui svarbus cinkas ir, be abejo, visaverčiai baltymai. Iš jautienos pagamintas sultinys bus puikus pagrindas gardžiai, šildančiai sriubai. Nors išvirti gerą sultinį užtrunka, tačiau rezultatai gali tikrai maloniai pradžiuginti mūsų skonio receptorius“, – sako gydytoja dietologė E. Gavelienė.

„Rimi“ kviečia išbandyti sotų ir aromatingą Tekančios Saulės šalies receptą – ramenų sriubą.

Japoniška ramenų sriuba su jautiena

4 asm. | 25 min.

Patiekalui reikės: 3 šaukštų augalinio aliejaus, 2 skiltelių česnako, 2 cm imbiero šaknies, 2 l jautienos sultinio, 2 šaukštų sojų padažo, 2 šaukštų ryžių acto, kininių bastučių (Pak choy) salotų, 100 g šviežių valgomųjų dantenių (Shiitake), 2 pak. po 300 g „Udon“ makaronų, 400 g jautienos, 2 kiaušinių, 2 stiebelių svogūnų laiškų, 1–2 šaukštų sezamų sėklų, 1⁄2 jūrų dumblių lakšto.

Gaminimo eiga:

  1. Kininių bastučių salotą perpjaukite per pusę ir apvirkite pasūdytame vandenyje apie 1–2 minutes.
  2. Sezamų sėklas pakepinkite sausoje keptuvėje, kol gražiai apskrus.
  3. Valgomuosius dantenius nuplaukite ir supjaustykite juostelėmis.
  4. Kiaušinius išvirkite minkštai.
  5. Makaronus paruoškite, kaip nurodyta ant pakuotės.
  6. Ant vidutinės kaitros įkaitinkite puodą su 2 šaukštais augalinio aliejaus. Suberkite susmulkintą česnaką ir tarkuotą imbiero šaknį. Viską maišydami pakepkite apie 2 minutes. Supilkite jautienos sultinį, sojų padažą, ryžių actą. Užvirkite. Suberkite supjaustytus valgomuosius dantenius į sultinį, pavirkite 2 minutes.
  7. Ant vidutinės kaitros įkaitinkite keptuvę su 1 šaukštu aliejaus. Įdėkite jautienos kepsnį ir kepkite iš abiejų pusių po 3–4 minutes. Iškeptą kepsnį supjaustykite plonomis juostelėmis.
  8. Į dubenėlius dėkite makaronų, kininio bastučio, jautienos juosteles, įpilkite paruošto sultinio, įdėkite kiaušinio puseles, įberkite sezamų sėklų, smulkintų svogūnų laiškų ir susmulkinto jūrų dumblių lakšto.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)