Norėjo sukurti išskirtinį gaminį
Kauno rajone įsikūrusios konditerijos įmonės gamybos vadovė prisimena, kad nors visiškai neplanavo savo karjeros sieti su maistu, gyvenimas pats viską sudėliojo į savas vietas. „Nors sakydavau, kad nenoriu užsiimti maisto gamyba, taip susiklostė, jog įstojau į Kauno technologijos universiteto visuomeninio maitinimo specialybę. Atrodo, nemėgau nei chemijos, nei gaminimo, tačiau jau daugelį metų tik tai ir darau“, – savo karjeros pradžią su šypsena prisimena J. Jasinskaitė.
Technologė pasakoja, kad pirmajame darbe gamindavo šakočius, nors tuo metu rinka jau buvo ganėtinai konkurencinga. „Vieną dieną supratau, kad tik sukūrus unikalų ir išskirtinį produktą galima išsiskirti iš kitų ir pelnyti klientų simpatijas – labai norėjome jiems pristatyti kažką naujo. Nuolat galvojant apie naujus produktus, vieną naktį susapnavau unikalų desertą – šakočių tortą. Ryte pabandžiau jį pagaminti, vėliau šiek tiek patobulinome receptūrą ir netrukome šią naujieną pristatyti klientams“, – sako J. Jasinskaitė.
Šakočių tortas, kaip teigia technologė, pasižymi išskirtinėmis savybėmis ir turi ilgą galiojimo terminą: „Tai produktas, kuris gaminamas iš jam specialiai iškeptų šakočio gabaliukų. Taip pat jo sudėtyje nėra jokių konservantų, tad stovėdamas šaldytuve tortas tik bręsta ir tampa net skanesnis, – sako Jolanta. – Beje, šis šakočių tortas ypač tinka vasaros metu vykstantiems renginiams ar šventėms, kadangi jis tvirtesnis ir nėra toks lepus, kaip kiti tortai. Pastebėjome, kad klientai taip pat mėgsta jį siųsti į užsienį, nes transportuojant nesusigadina jo išvaizda. Džiaugiamės, jog mūsų gaminys keliaują po visą pasaulį.“
Specialistė pripažįsta, kad naują desertą iš pradžių reikėjo tinkamai pristatyti klientams ir juos sudominti: „Įdėjome labai daug darbo, kad apie šakočių tortą sužinotų kuo daugiau žmonių – važiuodavome į muges, konkursus. Dabar džiaugiamės rezultatais ir tuo, jog didieji prekybos centrai užsisako mūsų gaminius. Tai reiškia, kad žmonės lietuvišką produktą įvertina ir juo mėgaujasi.“
Didžiausia vertybė – lojalūs darbuotojai
„Kačergės vingis“ – tai nedidelis šeimos verslas, kuriame dirba vos dešimt žmonių. Nuostabą kelia faktas, jog nuo įmonės įkūrimo iš jos neišėjo nei vienas darbuotojas: „Mes tarsi viena didelė šeima: mūsų vaikai kartu užaugo, žinome vieni kitų gyvenimo istorijas, švenčiame gimtadienius. Vadovaudama kolegoms ir pati stengiuosi kliautis taisykle – „valdyk protu, o vadovauk širdimi“. Svarbiausia, kad vadovai pasitikėtų savo darbuotojais, suteiktų jiems laisvę. Manau, jog vadovas turi tinkamai formuluoti užduotis ir sukontroliuoti, kad ji būtų atlikta. Žmonės darbe turi jaustis laisvi, itin svarbu maloni atmosfera.“
Maisto technologė stengiasi tiek darbe, tiek ir gyvenime vadovautis sąžiningumo principais: „Jeigu viską darai sąžiningai ir tyra širdimi – anksčiau ar vėliau tau tikrai pasiseks. Netoleruoju melo, dviveidystės. Geriau juk sakyti tiesą ir taip išspręsti problemas – nieko nėra nepataisomo, o gamyboje būna visokių atsitikimų. Manau, kad visada svarbu pripažinti klaidą, negalima meluoti ar bandyti išsisukinėti. Sąžinė turi būti pirmoje vietoje – tiek su klientais ar darbuotojais, tiek su artimaisiais ir su pačiu savimi.“
Ateityje planuoja plėstis
Pandemija kiekvienam verslui tapo dideliu iššūkiu, ne išimtis ir kauniečių šeimos verslas. „Jaučiame palengvėjimą, kad maisto pramonė gali dirbti net ir karantino laikotarpiu. Vis dėlto, pastebime, kad vartojimas ženkliai sumažėjo – prioritetu tapo tokie maisto produktai kaip žuvis, mėsa, daržovės. Desertais lietuviai lepinasi tik retkarčiais, tačiau tikrai negalime skųstis – vis dar išsilaikome. Aišku, mūsų įmonė ant ribos – praktiškai nieko neuždirbame, bet ir nepatiriame nuostolių. Džiugu, kad vis dar pavyksta išlaikyti savo darbuotojus ir turime galimybę dirbti.“
Gamybos vadovė tikisi, kad pavasarį verslas atsigaus. Jeigu galimybės leis, moteris planuoja pristatyti naujus produktus: „Turime daug minčių, kurios gimsta atsitiktinai. Norime sukurti dar du naujus gaminius, plėstis ir integruoti į darbą jaunimą. Norisi jį išlaikyti Lietuvoje, motyvuoti, kad galima užsidirbti ir tėvynėje.“
J. Jasinskaitė jau dešimt metų užsiima labdaringa veikla ir džiaugiasi, kad gali padėti sunkiau gyvenantiems vaikams: „Kartą paskambino iš labdaros organizacijos „Gerumo rankos“ ir paprašė paramos vaikams iš asocialių šeimų. Po truputį įsitraukiau į šią veiklą ir taip užsimezgė graži draugystė. Kažkada pati turėjau abejonių dėl tokių organizacijų patikimumo, bet kai pamačiau, kokie atsidavę savanoriai jose dirba ir kokiems vaikams padeda – visos dvejonės akimirksniu išsisklaidė. Manau, kad kiekvienas verslas turėtų bent truputį prisidėti prie nepelno siekiančių organizacijų.“
