„Lietuviai turi labai turtingą kepinių tradiciją, kuri nenusileidžia žymiausiems kepiniams iš visos Europos. Vienose šeimose Kalėdos neįsivaizduojamos be mielinių pyragų su aguonų įdaru, nesuskaičiuojamų skardų kūčiukų, varškės spurgų ar žagarėlių. Kitur ant šventinių stalų dominuoja bandelės su cinamonu, skanumynai su varške: „Kuršėnų“ vyniotinis, „Draugystės“ pyragas, varškės plokštainis. Nors šie kepiniai skiriasi nuo prancūziškosios ar itališkosios konditerijos mokyklų, čia taip pat yra gausybė žinių ir patarimų, kuriuos vertėtų įsiminti“, – pasakojo konditerė Sonata Šalkauskaitė.
Tad kokie kepiniai būdingi lietuviškajam kalėdiniam stalui?
1. Aliejuje kepti desertai: nostalgiški žagarėliai
Riebaluose virti skanėstai – tai tikrų tikriausias žiemos skanumynas. Mūsuose jų įvairovė išties didelė: nuo gardžių ir minkštutėlių spurgų iki skirtingų rūšių traškių žagarėlių.
„Žagarėliai – vienas ryškiausių šventinių kepinių lietuvių virtuvėse. Iš išorės traškūs, apibarstyti cukraus pudra – tokius prisimename iš vaikystės. Žagarėlius kepa visi – tiek aukštaičiai, tiek žemaičiai, jie gali būti įvairiausių rūšių: mieliniai, varškės, trapios ar pustrapės tešlos“, – teigia R. Ničajienė.
Anksčiau žagarėliai būdavo verdami taukuose. Šiais laikais, kai turime kokybiškus aliejus, kuriuose galima virti ypač aukštoje temperatūroje, ši taisyklė nebegalioja: net ir per adventą galima išvengti gyvulinių riebalų ir džiaugtis apskrudusiomis spurgomis bei žagarėliais.
„Verdant aliejuje labai pravers termometras, kuris leis tiksliau išmatuoti aliejaus temperatūrą. Jeigu temperatūra bus per aukšta, kepiniai perkeps, tačiau vidus liks žalias. Jeigu per žema – šie neapskrus ir prisigers per daug aliejaus. Taip pat labai svarbu laikytis recepte nurodyto kepinio dydžio, nes jeigu mažėja jūsų kepinys, mažėja ir kepimo laikas bei temperatūra. Be to, kepinius išėmę iš aliejaus, nusausinkite popieriniu rankšluosčiu – taip išvengsite riebalų pertekliaus“, – teigia S. Šalkauskaitė.
2. Mieliniai kepiniai – riestė su aguonomis
Mielinė – tai viena iš labiausiai pažįstamų tešlų mūsų mamų ir močiučių virtuvėje. Lietuvoje tiek Kalėdoms, tiek Velykoms buvo kepami mielinai ragaišiai ir pyragai. Mielės – svarbiausias šios tešlos ingredientas, dėl kurių ši pakyla ir tampa minkšta bei puri.
„Paprasta mielinė tešla užmaišoma tik iš miltų, mielių ir pieno arba vandens. Iš tokios tešlos kepami kūčiukai, batonai, ragaišiai, duona. Pagerinta tešla skiriasi nuo paprastos tuo, kad į ją dedama riebalų, cukraus ir kiaušinių, taip pat ir įvairių priedų: razinų, aguonų, riešutų, džiovintų vaisių. Būtent tokie mieliniai kepiniai populiariausi kalėdiniu laikotarpiu“, – sako ekspertė.
3. Plikytos tešlos sausainiai
Desertas, kurį mums kepdavo močiutės: minkštutėliai ir lengvučiai plikyti sausainiai, kuriuos skaniausia valgyti dar šiltus, užsigeriant karšta kakava. Šie sausainiai – tai plikytos tešlos gaminys. Ruošiant kepinius iš šios tešlos, kai kuriuos ingredientus reikia pakaitinti. Dėl to tešla gerai kyla, o jos kepiniai tampa trapūs, lengvi ir purūs, ant paviršiaus atsiranda plutelė, o pats kepinys išsipučia.
„Plikytai tešlai ruošti svarbu pasirinkti tinkamus ingredientus. Visų pirma, ji gaminama iš kvietinių miltų su aukštu baltymų kiekiu, kuris padeda sudaryti gerą gliuteno struktūrą, net jeigu tešloje yra tokių ingredientų kaip riebalai ar cukrus. Antra, labai svarbu pasirinkti tinkamo dydžio kiaušinius, nes jų į plikytą tešlą dedama daug. Jeigu naudojate mažus kiaušinius, gali būti, kad jums reikės vienu daugiau, negu nurodyta recepte“, – teigia S. Šalkauskaitė.
