Nors šis Anglijos šiaurės vakaruose įsikūręs miestas gali atbaidyti dėl atšiauraus savo klimato, žmones jis vilioja darbų gausa, o ilgiau Liverpulyje gyvenantys lietuviai pastebi, kad į jį persikelia vis daugiau tautiečių iš Londono. Nieko nuostabaus, juk čia taip pat netrūksta galimybių, o pragyvenimas kone perpus pigesnis nei sostinėje.

Vadovaujantis socialinio tinklo „Facebook“ duomenimis, jame egzistuoja bent 4 grupės, jungiančios Liverpulio lietuvius, bendras jų skaičius siekia beveik 9 tūkst.

Net ir turint galvoje tai, kad šių virtualių bendruomenių nariai kartojasi arba gyvena visai kitose vietose, galima daryti prielaidą, kad šiame mieste gyvena bent keli tūkstančiai lietuvių.

Lyg ir nemaža bendruomenė, tačiau daugiakultūriame mieste jos balso nesigirdi. Tiesa, anksčiau buvo bandymų rengti bendras tradicines lietuviškas šventes, tokias kaip Joninės. Tačiau iniciatyvos didelio dėmesio nesulaukė ir netapo tradicijomis.

Keli nesėkmingi bandymai užgožė, tačiau neužgesino vilties. Vos kelių tautiečių pastangomis pavyko suorganizuoti šventę, kuri dar neprasidėjusi muša rekordus – į ją šį savaitgalį turėtų susirinkti tiek tautiečių, kiek šiame mieste į vieną būrį iki šiol nebuvo susirinkę.

Tikimasi, kad renginys bus puiki galimybė dar kartą suvienyti Liverpullio lietuvius. Dabar šiame Jungtinės Karalystės didmiestyje bendruomenės nėra, nors tokios organizacijos egzistuoja ir mažesniuose šalies miestuose.

Cepelinai vietoj Džordanos

Šeštadienį Liverpulyje vyks renginys „Cepelinų vakaras“, kurio metu į vieną vietą susirinkę šiame mieste ir apylinkėse gyvenantys lietuviai ne tik skanaus Lietuvos nacionaliniu patiekalu laikomų cepelinų, bet ir bandys dar kartą suburti saviškius bendriems tikslams.

„Pagrindinė idėja yra suvienyti tautiečius, gyvenančius Liverpulyje ir šalia jo. Svajojame įkurti ir įteisinti lietuvių bendruomenę“, – rašoma „Tiesai“ atsiųstame kvietime pasimėgauti cepelinais.

Pasirodo, renginį organizuoja maža lietuvių grupelė, kurios priešakyje – Remigijus Rekštys, Vladislavas Šikšnianas ir Justina Golambiauskaitė-Rinkevičienė. Aktyvūs tautiečiai nutarė, kad, nepaisant ankstesnių nesėkmių, reikia dar kartą bandyti išjudinti bendruomenę.

„Mums atrodo, kad žmonės išsiilgę bendrų renginių, čia pernelyg ramu. Mančesteryje lietuviai aktyvesni, Lidse – dar labiau, o mes gyvename tyliai, nors mūsų čia yra nemažai.

Tiesa, anksčiau vieną kitą renginį organizuodavome, bet jie nesudomindavo publikos. Pavyzdžiui, prieš porą metų surengėme Velykų šventę, bet atėjo vos daugiau nei dvidešimt žmonių. Tokia reakcija entuziazmo neprideda, maniau, viskas, daugiau niekada to nesiimsiu.

Jau dabar „Cepelinų vakarą“ galima laikyti populiariausiu lietuvišku renginiu Liverpulyje. Džiugu, kad tautiečiai prisideda prie jo organizavimo neatlygintinai, kas kuo gali. Tai įrodo, kad užtenka tik noro, ir kartu galime nuveikti labai daug.
R. Rekštys

Bet pastaruoju metu kardinaliai pakeičiau gyvenimą – tiek darbą, tiek gyvenimo būdą, viskas ėmė tarsi savaime keistis į geresnę pusę. Atsitiktinai susipažinau su Justina ir Vladislavu, kurių mintys ir norai sutapo, tad nutarėme, kad reikia bandyti dar kartą“, – renginio idėjos užuomazgas pasakojo R. Rekštys.

Trijulė su pagalbininkais planavo į Liverpulį pasikviesti lietuviams puikiai žinomą atlikėją Džordaną Butkutę, tačiau sumanymo įgyvendinti dėl nenumatytų aplinkybių nepavyko. Salė renginiui jau buvo išnuomota, tad reikėjo ją kažkaip panaudoti.

„Nutarėme pabandyti vietos lietuvius sukviesti į „Cepelinų vakarą“, manėme, kad renginys pritrauks bent šiek tiek žmonių. Paskelbėme šią žinią „Facebook“, netrukus reikėjo skelbti dar kartą – apie tai, kad vietų nėra.

Toks dėmesys buvo netikėtas. Jau dabar „Cepelinų vakarą“ galima laikyti populiariausiu lietuvišku renginiu Liverpulyje. Džiugu, kad tautiečiai prisideda prie jo organizavimo neatlygintinai, kas kuo gali. Tai įrodo, kad užtenka tik noro, ir kartu galime nuveikti labai daug“, – sakė R. Rekštys.

Anot jo, renginyje turėtų dalyvauti apie 140 lietuvių. Tikimasi, kad vakaras taps puikiu šansu sutikti bendraminčių, kurie ateityje galėtų kartu realybe paversti įvairius sumanymus. Anot R. Rekščio, mieste gyvenantiems lietuviams reikėtų į šeimas orientuotų kultūrinių renginių, galbūt įkurti ir lietuvišką mokyklėlę.

„Dabar tautiečius vienija tik „Facebook“ ir lietuviškų prekių parduotuvė – tik ten jie ir bendrauja. Žmonės buriasi į mažas grupeles, tuo ir apsiriboja.

Tačiau aš galiu drąsiai teigti, kad šiame mieste yra ir tokių, kuriems įprastos rutinos neužtenka, jie jaučiasi savęs nerealizavę. Būtent tokius ir reikia „ištraukti“ į paviršių“, – kalbėjo 2010 m. į Jungtinę Karalystę atvykęs ir beveik visą laiką Liverpulyje praleidęs vyras.

Anksčiau buvo bandymų

„Cepelinų vakaras“ – toli gražu ne pirmas bandymas suvienyti Liverpulio lietuvių bendruomenę.

2016 m. mieste organizuotame idėjų konkurse „Aš esu iniciatyvus“ (#IAmEnterprising) dalyvavo ir V. Šikšniano reprezentuotas sumanymas dėl lietuvių bendruomenės įkūrimo.

Lietuvio projektas pateko tarp finalininkų – to užteko, kad lietuvių bendruomenė Liverpuyje taptų žinoma įvairiuose visuomenės sluoksniuose, mat idėja finalo metu buvo pristatyta komisijos nariams – įvairių sričių specialistams.

Viena puikiai žiniomis apie miestą pasikausčiusi lietuvė pernai tautiečiams rengdavo ekskursijas po Liverpulį – ši atrakcija taip pat sulaukė nemažo susidomėjimo.

Mažiausiai kartą įvyko ir lietuvių Joninės.

Žmonės – spontaniški

Lygiai prieš dvejus metus „Tiesa“ jau rašė apie Liverpulio lietuvius. Tuomet kalbinti žmonės tvirtino, kad tautiečių požiūris į bendrus projektus yra gana vangus.

„Jeigu dabar kažkas ir vyksta, tai organizuojama gana spontaniškai. Labai trūksta iniciatyvių žmonių, kita vertus, jų trūko visada. Visą savaitę dirbę žmonės laisvadienius skiria šeimoms, buičiai, o ne bendruomenei, ir už tai negalima jų smerkti.

Bet vis tiek tikiu, kad yra tokių, kuriems atsiras poreikis vienyti. Mano nuomone, to galėtų imtis ta grupė lietuvių, ypač tarp tų, kurie čia atvažiavo ne iš blogo gyvenimo, o pasinaudoti galimybėmis, labiau išprusę ir suinteresuoti išlaikyti lietuviškas tradicijas“, – 2016-ųjų rudenį „Tiesai“ pasakojo viena lietuvė.

„Kartais atrodo, kad tautiečiai nepasitiki vieni kitais, o aš manau, kad posakis „Lietuvis lietuviui – vilkas“ tėra mitas ir jį reikia kuo greičiau sulaužyti.

Aš įsitikinęs, kad lietuviai nori bendrauti, jie turi daugybę sumanymų.

Idėjų netrūksta, trūksta jungties, kuri suvienytų. Šeštadienį vakare susivienysime, tikimės, kad tuo vakaru viskas nesibaigs. Matau žmonių akyse užsidegimą, norą“, – sakė R. Rekštys.

Daugiau naujienų saviems Jungtinėje Karalystėje – tiesa.com.