Užkalnis: virkit sriubą, kaip iš pakelio, ir jums pradės sektis

Sveiki, vėl sekmadienis, ir vėl restoranų apžvalga. Galbūt kai kurie jūsų prisimenate, kad neseniai lankiausi šiaurės Lietuvoje ir man labai nepatiko viename restorane prie Joniškio, kur dar buvo ir žirgynas. Pervirti makaronai ir visokie tokie dalykai, ir tai tik žmonėms (ką duoda žirgams, baisu ir pagalvoti – gal kokias perkeptas picas). Šią apžvalgą galėsite paskaityti, kai turėsite laisvo laiko.

Tačiau labai nenorėčiau, kad kas nors pagalvotų, jog kažką turiu prieš Joniškį. Ar kad aš čia nusiteikęs prieš provincijos restoranus, ar kad man paprastas maistas neįtiks. Viskas ne taip. Iš tikrųjų, nors ir esu įtakingiausias Lietuvos maisto kritikas ir kulinarinio rašymo autoritetas, man įtikti yra lengva, nes galiu įvertinti ir paprastą maistą, jei jis pasiekia mano širdį.

Joniškyje daugelis rekomenduoja „Zap‘o Barą“. Zapas yra, jei kas nežinote, „Zaporožietis“, tokia sovietinė parodija: sovietai bandė gaminti automobilį Ukrainoje, ir štai kas gavosi. Dizainas buvo lupamas tai iš „Fiat“, tai iš „Chevrolet“, ir gavosi mašinytės, kurios buvo labiau mielos, negu naudingos – tačiau pataisomos vienu atsuktuvu, nes taisyti ten beveik nebuvo ką. Vienas toks automobilis stovi bare.

Bet ne dėl interjero aš einu į restoranus, ir ne dėl pavadinimų. Šiais laikais noriu eiti ten, kur mane priims su šuniuku, ir, žinoma, kur duos skaniai valgyti. Nebūtinai gudriai.

„Zap‘o Bare“ priima su šuniuku, terasoje, ir yra paprastas valgiaraštis iš vieno puslapio. Iš esmės, tai picos (kurių nebandžiau, nes kažkaip niekas iš tų, kas minėjo šitą restoraną, nieko man apie jas nesakė, o nuotraukos pasirodė labiau įdomios, negu skatinančios užsisakyti) ir keptos mėsos.

Pavadinimai – gal tokie labiau prie humoro („Kiauliukas lėkštėje“), bet aš nesibaidau tokių dalykų (dažniausiai nesibaidau). Viskas aprašyta paprastai. Kainos tokios, kokių Vilniuje nepamatysi. Dviženklių eurų kainų nėra, maža to, daugelis patiekalų apskritai apie penkis eurus.

Mane gerai nuteikė jau daržovių sriuba (1,20 EUR) – kaip jums paaiškinus? Man ji pasirodė miela, kaip iš vaikystės, kaip geriausios sriubos iš pakelio, kurias labai mėgdavau. Dar kartą patikslinu: tai pagyrimas, ne pasišaipymas. Vaikystėje sriubos iš pakelio man buvo vienas skanesnių dalykų – viena vertus, kaip prisiminimas apie turistinius žygius, antra vertus, jeigu sriuba būdavo iš pakelio, reiškia, nereikės valgyti tokios šlykštynės, kaip raugintų kopūstų sriuba. Negaliu pasakyti, kokiu būdu, bet ta sriuba už eurą ir dvidešimt centų, kuri, esu tikras, visai ne iš pakelio, man buvo kaip balzamas sielai. Aš pamėgau Joniškį.

Šaltibarščiai (irgi 1,20 EUR) buvo neypatingi. Dėl jų specialiai iki Joniškio nevažiuočiau. Užtat minėtas „Kiauliukas lėkštėje“ (plėšyta kiauliena, 5,50 EUR) buvo puikus patiekalas. Taip, žinau, plėšyta kiauliena dabar išpopuliarėjo visur, ir ją į meniu įkelia, kas tik netingi, tačiau čia ji tikrai buvo nepriekaištinga. Kaip mes gyvenome Lietuvoje be plėšytos kiaulienos dar prieš dešimt metų? Nesuprantu.

Daugelis, kas rekomendavo šį barą, mums minėjo šonkaulius (meniu parašyta: „mūsų pačių su meile rūkyti šonkauliai“, 6,50 EUR), ir jie buvo tobuli. Vieni geriausių, kuriuos yra tekę valgyti Lietuvoje. Mėsa krito nuo kaulo nepriekaištingai. Geresnių jau turbūt reikia ieškoti Amerikoje. Ir puikios, neplaukiančios majoneziniu padažu, mėlynojo kopūsto salotos.

Barbekiu vištiena (5,50 EUR) buvo tikrai labai paprastas patiekalas, su visais bulvių birbiziukais, kurie dar kroketais vadinami, bet tai buvo kokybiška ir nepretenzinga, ir taip ir turėtų būti provincijos restorane. Tai buvo sąžininga, be išsikalinėjimų. Daugelis restoranų, bandančių kažką išsigalvoti iš savo maisto, sugalvojančių ilgiausius valgiaraščius, kurių net nemoka įgyvendinti, galėtų daug ko pasimokyti iš šitos paprastos Joniškio vietos.

Keturiese sumokėjome 37,50 EUR ir arbatpinigius – keturiese! Būkite geri, nerašykite man komentaruose, kad jūs visą šeimą už tiek maitinate mėnesį, man neįdomu, ir niekam neįdomu. Tai labai nedideli pinigai, protinga kaina už nesudėtingai pagamintą kokybišką maistą, ir vienus geriausių šonkaulių Lietuvoje. Tokios vietos man teikia vilties, kad po Lietuvą galima ir toliau keliauti ir nelikti alkanam arba nesivaduoti kibinais iš prekybcentrio.

Keturios žąsys iš penkių.

Zap‘o baras, Žemaičių g. 7A, Joniškis. Tel. [phone]. Tinkalalapis: www.zapobaras.lt. Facebook profilis: https://www.facebook.com/zapobaras/

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo 11:00 iki 21:00. Penktadieniais nuo 11:00 iki vidurnakčio. Šeštadieniais nuo vidurdienio iki vidurnakčio.