Apie Nemenčinę yra tik vienas eilėraštis, ir tas iš „Radio Show“:
„Niminčyne, Niminčyne Mano tu graži civynė. Mano tu graži civynė – Niminčyne, Niminčyne.“

Nežinau, kodėl šį eilėraštį prisiminiau. Turbūt, kad tema būtų geriau išplėtota poezijos posmais.

Tai štai, nebūčiau pagalvojęs Nemenčinės plente restorano ieškoti, jei ne kitų valgytojų rekomendacijos. Ačiū jiems.

Mums žmonės sakė: tai armėnų restoranas. Tradiciškai Kaukazo virtuvė nėra labai stipri Lietuvoje: dažniau būna vidutiniškai; gal todėl, kad daugelis valgytojų sieja Kaukazą su sovietų nostalgija, su tais laikais, kai „viščiukas tabaka“ buvo vienintelis tarybiniam žmogui prieinamas egzotinis patiekalas. Neblogų armėnų restoranų Vilniuje tikrai buvau radęs, o paties geriausio ligi šiol reikėdavo važinėti į Klaipėdą. „Pepper Grey“, esantis baisiame uostamiesčio miegamajame rajone, kur yra didelis ir puikus modernios Armėnų virtuvės restoranas.

Dabar mes Nemenčinės plente Vilniuje. Antrame aukšte virš prekybcentrio durys ir, jas atvėrus, netikėtai erdvi ir daili salė (vien pagrindinė apie 100 vietų, o dar, sako, yra terasa, tik jau terasoje tai tokią žiemą niekas nesėdi, ačiū labai).

Plento Grill & Wine

Nemažas valgiaraštis ir didelis vynų pasirinkimas (daugiau apie vynus nepasakosiu, tik paminėsiu, kad padavėjas gerai išmanė vyno ir maisto derinimą; Armėnijos vyno situacija Lietuvoje radikaliai pasikeitė, nes dar neseniai mūsų šalyje pasiūlymai iš Kaukazo buvo apgailėtini).

Mes, kaip visada, užsisakėme per daug: šį kartą ne tik todėl, kad viskas puikiai skamba valgiaraštyje, ir ne tik todėl, kad apžvalgos labui reikia kuo daugiau ragauti, bet ir todėl, kad tiesiog labai išalkę po Vilniaus Knygų mugės. Kai per visą dieną suvalgai vieną pravėsusį kibiną iš vagonėlio (daugiau niekam nėra laiko), tai vakare pasidarai kaip žvėris.

Padavėjas dvejoja: jis sako, kad mes vien po užsisakytų užkandžių būsime sotūs, ir teisingai sako, (nes tuoj paaiškėja, kad jis teisus), bet geriau jau dalį parsinešime namo, nei liksime kažko neragavę.

Sriuba „chašlama“ (€6) – kvapni, tiršta, mėsiška. Man šiaip jau tos jų sriubos nėra skaniausias dalykas pasaulyje, per tiršta būna ir per riebu, o čia ragauju ir negaliu sustoti, šaukštas pats kilnojasi, jaučiu kontrolės stygių.

Megrelijos chačapuris (€7,10) – duonos paplotėlis su sūriu, ir sūrio taip daug, kad tikrai vien tokį suvalgęs neišeitum pro duris, bet aš susivaldau ir suvalgau tik ketvirtį. „Tik palik vietos, palik vietos skrandyje“, kartoju pats sau. Teisingai kartoju. Chačapuris, šiaip jau, yra ne armėnų, bet gruzinų nacionalinis produktas, bet kadangi pačioje Armėnijoje daugumoje vietos restoranų (tiksliau, visuose) visada būna siūlomi geriausi gruziniški hitai, tai šis valgiaraštis nėra nusižengimas grynumui. Jei chačapuris yra gruzinų pica, tai Megrelijos chačapuris yra pica su dvigubai sūrio; tiksliai tai ir gauname.

Plento Grill & Wine

Keturi chinkaliai (€7), nykštuko kepurės formos virtiniai su mėsa, irgi yra gruziniškas dalykas, ir prakandus pirmąjį ir įtraukus tiršto žolelių kvapo, aš pasijuntu, kad vėl noriu į Kaukazą. Dar visai neseniai, po daugybės kelionių ten, maniau Armėnijoje jau pabuvęs pakankamai; maniau, kad man gana tų kraštų, bet šis restoranas liepia grįžti, vilioja ir glosto. O mes dar nepabandėme pagrindinių patiekalų.

Eršketą (€23) mums rekomendavo padavėjas – kaip aš mėgstu, kai nesako, kad „viskas skanu“, o moka patarti. Eršketas, kuris irgi nėra mano automatinis pasirinkimas gyvenime (labiau mėgstu baltą, ne raudoną, žuvį), čia yra švelnesnis ir sodresnis, nei kada nors anksčiau mano ragautas. Aš ir vėl turiu sau priminti, kad tik ragauju, nes nušluočiau viską nuo lėkštės.

Jei labai labai reiktų imti ir sakyti, kas buvo vakaro vinis, turėčiau išrinkti dar kitą padavėjo rekomendaciją, avienos steiką, vanadzor (€17). Tai nėra nežmoniškai didelis gabalas, ir gal tai iš dalies paaiškina kuklią kainą (už tokios mėsos patiekalą labiau tikėčiausi mokėti nuo €30 iki €40, juo labiau, kad su garnyru ir padažais). Mėsa kvapni ir su daug daug skonio. Pačioje Armėnijoje nesu gavęs geriau.

Plento Grill & Wine

Sakau „turėčiau išsirinkti“ ne todėl, kad steikui ko nors stigo, o todėl, kad viskas, ką tą vakarą ragavome, buvo pavyzdiniai virtuvės darbai. Virtuvėje tik armėnai, sako padavėjas – ir aš juo tikiu. Autentiškumas kiekviename kąsnyje.

Viskas kainavo €102,90. Gal ir ne pigiausia, ką galima rasti sostinėje vakarienei, bet po tokios puotos ir po to, kai į namus išsinešėme nesuvalgytą chačapurio dalį, negaila nė vieno cento.

Ar eisiu ten vėl? Kad ir rytoj. Kad ir šiandien. Jei ne darbas ir ne pareiga išbandyti bent dešimt naujų vietų šį mėnesį, galėčiau ten gyventi. Nuo šiol Nemenčinės plentas bus mano mėgstamas sostinės maršrutas.

Penkios žąsys iš penkių.

Plento Grill & Wine, Nemenčinės pl. 33, Vilnius. Tel. +370 5 230 3303. Tinklalapis: www.plentogrill.lt Nuo pirmadienio iki penktadienio – nuo 11:30 iki 23:00. Šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 13:00 iki 23:00

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (216)