Anglija man buvo labai gera ir negailėjo pinigų, fantastiško darbo senoviniame parke į vakarus nuo Londono, Caversham Park, įkvėpimo knygoms ir straipsniams, šimtams radijo reportažų, kelionių po visą pasaulį, susitikimų su įdomiausiais žmonėmis, bet aš Anglijos niekada nemylėjau, tik ją gerai pažinojau. Mylėjau Lietuvą ir Japoniją, o namai ir dvasinė Tėvynė visada buvo Amerika, ir niekas nepasikeitė.
Pripažinsiu, man buvo dažniausiai koktus ir apgailėtinas anglų maistas, nepatiko jų maži namukai ir mikčiojantis pilkumas, ambicijų neturėjimas, blogas transportas, kas antro blogi dantys ir neginkluota policija, bijanti nusikaltėlių ir nuolatinis atsiprašinėjimas prieš kiekvieną įžūlią religinę mažumą, ypač neapykantos pritvinkusius musulmonų ekstremistus-pamokslininkus, linkinčius pragaro liepsnų tai šaliai, kuri juos priėmė ir suteikė jiems prieglobstį.
Dabar supratau, kad buvau neteisus, taip nurašydamas šią šalį, kuri man davė taip daug, išmokė milijono dalykų ir padarė mane tokį, koks esu dabar. Už visą savo sėkmę ir už viską, kas man gerai išeina, iš dalies arba visiškai turiu būti dėkingas Anglijai.
Tai čia tokia ilga įžanga: atspėkit, apie ką kalbėsime. Žinoma, apie anglų maisto restoranėlį, tiksliau, kavinę, arba dar tiksliau – arbatinę, nes jie taip save ir reklamuoja. „Little Mavis Cafe“, sostinės Aušros Vartų gatvėje, man užrodė bičiulė ir panašaus likimo ilgametė Anglijos gyventoja, Beata Nicholson, sakė, būtinai nueik, labai mieli šeimininkai. Tai ar aš galiu neklausyti?
Anksčiau šiose patalpose buvo prabangus ir brangus, ir labai geras, baras „Sweet & Sour“, kurio gal kažkiek pasiilgsiu, o gal ir ne, nes seniai jame buvau ir net nepastebėjau, kaip dingo. Dabar interjeras jei ir pasikeitė, tai nelabai daug, tik išdėliota daug visokių angliškų daikčiukų, receptų knygos ir, o Dieve, angliški žurnalai apie maistą.
Ėmiau vartyti vieną iš savo mėgstamiausios parduotuvės, „Waitrose“ (jei labai norite sužinoti, kur gyveno emigrantas Užkalnis Anglijoje, tai štai jums informacija: mano parduotuvė už kampo buvo Waitrose, 51 Church St, Caversham, Reading RG4 8AY; tiksliai savo namo nenurodinėsiu, dar ateis įžymybių gaudytojai fotografuoti). Ir jau nuo to žurnalo nuotraukų visiškai susileidau. Ne juokai: šią vasarą bus septyneri metai, kai grįžau į Lietuvą. Buvau tik sykį nuvažiavęs į Londoną nuo to laiko. Reikės būtinai grįžti, galvojau, gerdamas „Fortnum & Mason“ rūkyto skonio arbatą (Smokey Earl Grey), €1,50. Mmm, galvojau aš. Štai mano gyvenimas. Aš grįžau į savo teritoriją.
Mes žiūrėjome į meniu ir užsisakėme visko, kaip nenormalūs. Supratome, kad daugumos patiekalų nesuvalgysime, tik paknebinėsime, bet vis tiek negalime elgtis kitaip, nes norime visko paragauti. Dėl jūsų, dėl skaitytojų, stengiamės.
Angliški pusryčiai (€5,50) buvo pirmasis patiekalas ir jie buvo skaniausi mano valgyti angliški pusryčiai gyvenime, o aš jų valgęs, patikėkite, nemažai – viešbučiuose, restoranuose ir šiaip užkandinėse. Dešrelė (nors ir lietuviška, bet visiškai nesiskirianti nuo geriausių angliškų „bangers“), pupos pomidorų padaže, keptas pomidoras, pievagrybiai, skrebučiai su sviestu: visa tai buvo labai nesveika, kaip visi angliški pusryčiai, ir dieviškai, nepaprastai skanu. Aš norėjau atsistoti ir dainuoti „Dieve, saugok karalienę“ ir „Britanija, būk jūrų valdovė“, bet gal gerai, kad to nepadariau.
Kyšas (quiche), pyragas su kumpiu, ir su bulvių salotomis (€5), ir su daržovėmis, buvo puikus. Lėkštėje spindėjo tiesiog nepadoriai kokybiški ingredientai. Vos sustabdžiau save, nes dar šiek tiek, ir būčiau viską suvalgęs, ir būtų nelikę nė vietos, nė minties kitų patiekalų ragavimui.
Dienos pietūs (€5) tądien buvo bulvė, kepta su lupena, su brie sūriu ir šonine. Jaukumo maistas, dar vienas angliškas hitas, sūris buvo maloniai aptirpęs, šoninės gabalėliai – prabangiai traškūs, tobula nuodėmė. Suprantate, Anglija nėra didžios virtuvės šalis, ir klimatas ten nedėkingas, ir žmonės jau prieš pora šimtų metų atitrūko nuo žemės ir pradėjo valgyti pramoniniu būdu paruoštą maistą, bet būdama tokia, ji yra turbūt viena nuostabiausių platformų pasaulio kulinarijų susidūrimui ir klestėjimui. Ir negudrūs angliški patiekalai, visi iki vieno, čia buvo puikiai atlikti, derėjo vieni su kitu, derėjo su atmosfera, aura ar kaip jūs bepavadintumėt tą žaviai melancholišką anglišką nuotaiką, kai už langų Aušros Vartų gatvėje krito visiškai neangliškas sniegas.
Manote, tai jau ir viskas? Ne, mes dar užsisakėme „afternoon tea“, rinkinį prie popietinės arbatos, atsiradusį Anglijos ponų namuose XIX amžiaus viduryje ir čia pateiktą išplėstiniame variante: sumuštiniai ne tik su agurkais ir su kiaušiniais (klasika), bet ir su lašiša ir sūriu su džemu, ir dar bandelės su „clotted cream“, tirštinta grietinėle, ir džemu ant viršaus, paprasčiausias angliškas pyragas („Victoria sponge“) ir dar šefo savos kūrybos pyragas, ir visa tai tik už €9,50.
Negalėjome tiek visko suvalgyti, daug ką tik ragavome, ir visa ši šventė kainavo tik €28 ir arbatpinigius.
Ar sugrįšim? Būtinai, net jei ir nežinau, kada tai bus, nes per mėnesio viešnagę Lietuvoje turime išbandyti didžiulę krūvą kitų restoranų. Džiaugiuosi, kad čia atėjome iškart po grįžimo iš Pietų Amerikos gastronominės nykumos, ir įsitikinome, kad Vilnius tikrai yra viena puikaus maisto sostinių.
Anglija labai nepelnytai ir neteisingai nuvertinta lietuvių akyse. Jau daug metų Anglijos veidą mūsų akyse formuoja negražiausia Lietuvos dalis: plikai skusta, automobiliais be draudimo važinėjanti, gerianti bambalinius gėrimus, kontrabandines cigaretes rūkanti, nesiprausianti, mažaraštė, pašalpas siurbianti, girta Kalėdoms parvykstanti, Palangoje vasarą siaubą kelianti čikenfektorių masė, ir tos masės aplinka – blogiausi pramoniniai Anglijos ir Škotijos rajonai, purviniausi miestai, negražiausi vaizdai.
Ir tai labai neteisinga Anglijos atžvilgiu, ir, kas be ko, padorių Britanijoje gyvenančių lietuvių atžvilgiu. Ši kavinė primena ir parodo kitą Angliją: gerą, jautrią, elegantišką, santūrią, buvusią didžiausią pasaulio imperiją ir iki šiol likusią vienu pasaulio civilizacijos švyturių. Šie žmonės dirba šventą darbą. Penkios žąsys iš penkių.
Little Mavis Cafe, Aušros Vartų gatvė 19, Vilnius. Facebook profilis: https://www.facebook.com/edkved/
Kasdien nuo 09:00 iki 18:00.
