Kartais tenka nusivilti (nors man neskanus ar neįdomus valgymas neužgauna širdies, tegu ir labai noriu, kad visiems sektųsi, bet visiems sektis negali, ir turbūt jaučiuosi kaip teisėjas, kuris kai ką turi išteisinti, o kai ką – pasiųsti bausmės atlikti). Dažnai tenka nuvilti kitus, nes žmonės paprastai labai jautriai vertina savo sukurtą restoraną ir užsigauna ne tik dėl neigiamų žodžių, bet ir tada, kai pasakai kažką lyg ir subalansuoto, bet ne tai, ką nori išgirsti šeimininkas.
Jautrūs ir nervingi šeimininkai yra restoranų verslo dalis: tai jų profesinė liga, kaip, pavyzdžiui, menininkams profesinė liga yra pernelyg draugiškas santykis su svaiginančiomis medžiagomis. Prieš keletą metų vienas buvo taip užsigavęs dėl mano apžvalgos, kad vakarais prisivaišinęs man siuntinėdavo ilgas graudžias ir sopulingas žinutes, kitas – trenktas plovų virėjas iš Kauno – buvo taip traumuotas mano atsisakymo pas jį eiti ir apie jį rašyti, kad teko jį blokuoti iš visur, iš kur įmanoma. Tada jis puolė kurti kitus profilius ir adresus ir toliau verkdamas rašė man ir maldavo.
Prie tokių restoranų, kurie pernelyg prikišamai liepia pas juos apsilankyti ir siūlo vaišes ir pinigus, aš nenoriu nė arti eiti. Ten visada žinai, kad nieko gero nebus: ką beparašytum, savininkui bus paūmėjimas, jis patriks ir pradės elgtis neracionaliai.
Tačiau dar liūdniau būna, kai nepradžiugina tos kavinės, iš kurių tikiesi daug ir pas kurias važiuoji dvigubai linkėdamas sėkmės, nes tos kavinės, užeigos ir kartais restoranai yra mano asmeninės misijos dalis – parodyti geriausia, ką turi Lietuvos provincija. „Laukinės Žąsys“ nuolatos rašo apie Vilnių, o aš noriu dar, be to, parodyti ir įrodyti, kad ir už jo ribų yra kur pavalgyti, tegu ir ne visur, tegu ir ne visada.
Kavinę „Raganė“ Kėdainiuose man rekomendavo kaip vieną labiausiai žinomų vietų, ir aš neturiu abejonių, kad ji apylinkėse yra žinoma ir mylima. Aš tik norėjau pamatyti, ar ten verta nuvažiuoti, kad pavalgytum. Istorija gana sena (patys pamatysite, kad čekis dar iš vasaros) – tiesiog, kaip galėdamas, išsisukinėjau nuo šio pasakojimo, nes jaučiau, kad po šios publikacijos naujų draugų nesusirasiu.
„Raganė“ daro viską, išskyrus ratų balansavimą ir šaldytuvų remontą: jų puslapis sako „Rankų darbo virtinukai. Degustacijos. Amatininkų dirbiniai. Edukacinės programos. Dienos stovyklos. Pobūviai. Viešbutis. Pirtis. Kubilas. Vaikų pramogos“.
Iš vaikų pramogų jau išaugęs, viešbutis ir pirtis, o juo labiau kubilas, nėra mano specializacija, apie pobūvius ir giminių puotas rašau blogai arba nieko, dienos stovyklos neaktualu, edukacinės programos yra irgi už temos ribų, amatininkų dirbinius, išstatytus parduoti kavinėje, mačiau, bet tai buvo kaip Kaziuko mugė (o Kaziuko mugė yra tai, ko man per akis užtenka ir sykį per metus). „Degustacijos“ yra per dažnai vartojamas žodis: tai tik prabangus žodis vietoje „paragavimo“. Kiek mačiau „degustacijų“ Lietuvos provincijoje, dažniausiai jas organizuoja nemokantys pasakoti ir nežinantys, ką pasakyti. Lygiai taip pat tėvukas, užsikūręs ant dujų permuštą seną „Audi“ ir vežantis į sodybą už penkių kilometrų trąšas ir kibirus, gal neturėtų to vadinti „Dakaro raliu“.
Mane domino šiuo atveju tik virtiniai.
Valgiaraščio pasirinkimas yra ohoho. Įdarai: elniena, antiena, šamas (rimtai?), kiauliena, vištiena, anties kepenėlės, pievagrybiai, varškė ir pelėtrūnai, tarkuotos bulvės, virtos bulvės, trys sūriai ir uogienė, špinatai. Dar yra gruzdinti aliejuje ir desertiniai virtiniai. Svaiginantis pasirinkimas dažniausiai man kelia abejonių, ar visos receptūros tikrai yra sąmoningas pasirinkimas ir kažkam skanu ir patinka, ar tiesiog bandyta gaminti iš visko, kas pakliuvo, kad tik valgiaraštis rimčiau atrodytų. Tokių minčių man pirmą kartą kilo kažkada radus valgiaraštyje kibinus su šokolado įdaru, ir tuomet pagalvojau – ne, per daug fantazijos gali būti negeras dalykas.
Pirmoji mintis, žinoma, buvo užsisakyti jų visų po porciją, nes man pinigų šiam reikalui negaila. Bet turbūt viskas netilptų ant stalo.
Laimei, jie turi „degustacinį penkių rūšių rinkinį“ (net du jo variantus), kur gali paragauti kelių rūšių virtinių, gal labai nepersivalgydamas.
Nelaimei, jie taip įsitikinę, kad jų parinktas rinkinys yra idealus sumanymas, kad nėra pasiruošę nieko jame pakeisti. Mes tik norėjome paragauti kitokių virtinių iš jų pačių sudaryto valgiaraščio. Tiesa, gal ir būtų pakeitę, bet padavėja galimai tiesiog tingėjo klausti virtuvės, arba jai nepatinka kalbėtis su žmonėmis virtuvėje, arba tiesiog jai patinka klientui sakyti „ne“, nes kas gali būti malonesnio lietuviškai širdžiai, negu pasakyti klientui „negalima“, „neturime“ ir „mes šito nedarom“.
Žinote, būna drabužių parduotuvėse tokios kiaunės, kurios tik ir laukia, kada prie jų prieisi ir paklausi, ar turite kažko: „viskas, ką matote, tai tiek ir turime“, atsako patenkinta.
Aš džiaugiuosi, kad tai padavėjai suteikiau krislelį džiaugsmo, nes galėjo parodyti klientui savo vietą. Kitokių pramogų ji vargu ar turi: kubilas ir pirtis juk turbūt ne kasdien.
Geriausi iš išbandytųjų virtiniai buvo su tarkuotomis bulvėmis (4,50 EUR), ir jie buvo labai vidutiniški. Virtiniai su kiauliena (3,90 EUR) buvo beskoniai, blankūs ir nusiminę, lyg geros kiaulienos sunku būtų rasti, bet, žinoma, gal ir nelengva.
Apie degustacinį rinkinį nieko nesakysiu, jau viską pasakiau. Špinatai virtiniuose – gal ir geras sumanymas, bet praktikoje yra suvirusi žalia košė, ir tiek.
Desertiniai virtiniai, patiekiami su pigiais parduotuviniais ledais ir vieniša vynuoge, yra toks pat nesusipratimas, kaip cepelinai pusryčiams, patiekiami su marmeladu ir šprotais. Nei virtinių, nei deserto.
Visų virtinių tešla buvo per kieta, sprangi ir „ūkiška“. Gal kam nors patinka. Man visiškai ne.
Dviese sumokėjome 20,70 EUR.
Jei galėčiau patarti ką nors gero šiai kavinei, tai nuvažiuoti į Kavarską, kur mažoje būdelėje jau dvidešimt penkerius metus gamina garsiausius šalies koldūnus, ir pasimokyti iš jų. Pavyzdžiui, gaminti mažiau rūšių, bet su meile. O paskui tą meilę perduoti padavėjai ir pasakyti, kad klientas nėra jos priešas.
Dvi žąsys iš penkių.
Kavinė-viešbutis Raganė, Sodų g. 3B, Sirutiškis, Kėdainiai. Tel. +370 676 07967. Tinklalapis: http://www.ragane.lt. Facebook profilis: https://www.facebook.com/kedainiai.ragane/
Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio - nuo 11:00 iki 19:00. Penktadieniais ir šeštadieniais - nuo 11:00 iki 21:00.
