„Konservavimas vėl grįžo į madą, to išpopuliarinimu pasirūpino skandinavai. Pasitelkus naujausias virtuvės technologijas, nebeliko jokio vargo išsaugoti vaisius ir daržoves bei jų vertingas savybes“, – atsiųstame pranešime teigia virtuvės eksperimentatorius, skubantis sugriauti mitą, neva konservavimas – senamadiškas, veikiau močiutėms, bet ne miesto gyventojams aktualus užsiėmimas.

Sušaldyti produktai išsaugo maistines medžiagas

Vienas paprasčiausių produktų saugojimo būdų yra šaldymas. Taip saugant produktus nereikia naudoti jokių papildomų priedų. Dėl praktiškumo A. Ivanauskas siūlo maistą iškart šaldyti atskiromis porcijomis.

Pasak dietologės Kristinos Jasmontienės, šaldant daržoves, vaisius ir uogas išsaugoma maždaug 80–90 proc. jų turimų vertingųjų maistinių medžiagų. „Tinkamai konservuotų daržovių nauda žmogaus organizmui iš esmės tokia pati, kaip ir šviežių – tai puikus vitaminų, mineralinių medžiagų šaltinis, be to, daržovės turtingos mums labai naudingomis skaidulomis“, – sako K. Jasmontienė, rekomenduojanti per dieną, nepriklausomai nuo metų laiko, suvalgyti apie 300–400 g daržovių.

Džiovinti grybai pagardins daugybę patiekalų

Kitas vertingas rudens gėrybių konservavimo būdas, pasak specialistų, yra džiovinimas. „Šis konservavimo būdas puikiai tinka ne tik daržovėms, bet ir grybams, kurių ruduo dažniausiai pažeria apsčiai. Palyginti su šaldymu, taip konservuotuose produktuose vertingų maistinių medžiagų lieka mažiau, tačiau vis tiek daug – apie 50 proc.“, – sako K. Jasmontienė.

„Virtuvės mitų griovėjų“ įkūrėjas atskleidė receptą, kaip jis naudoja džiovintus grybus: „Kiti žmonės mėgsta sudžiovintus grybus papildomai termiškai apdoroti – virti, troškinti. O aš juos tiesiog patarkuoju su smulkia tarka ir taip pagardinu skirtingus patiekalus – pabarstau, kaip barstyčiau garsiuosius trumus. Tai patiekalui suteikia ne tik malonaus skonio, bet ir aromato. Tai patiekalui suteikia ne tik malonaus skonio, bet ir aromato.“

Koks ruduo be raugintų agurkų?

Galiausiai virtuvės ekspertai pataria pamėgtas daržoves rauginti. „Rauginimas yra maisto apdirbimo procesas, kai, esant tam tikroms sąlygoms, daržovės fermentuojasi. Bene geriausias to pavyzdys – lietuvių mėgstami rauginti kopūstai. Taip paruošti kopūstai yra nė kiek neprastesni už šviežius – juose apstu vitamino C, sveikatai teikiama didžiulė nauda“, – sako K. Jasmontienė.

Rauginti agurkus galima itin paprastai: žiupsnelį juodųjų pipirų žirnelių sutrinkite su arbatiniu šaukšteliu cukraus ir dviem šaukštais rupios druskos, mišiniu apibarstykite į keturias dalis supjaustytus agurkus ir apliekite viską citrinų sultimis. Jei trūksta, įberkite dar druskos, pagardinkite krapais ir rauginkite bent valandą.

O A. Ivanauskas nurodo, kad ruduo jam neįsivaizduojamas be raugintų agurkų: „Rauginti nėra sudėtinga – tiesiog pasigaminu sūrymą, t.y. tirpalą su druska, juo užpilu agurkus, palaikau parą ir iškart po to vartoju. Tiesą sakant, manau, kad tie laikai, kai produktus reikėjo kaupti ateičiai – užraugti ir saugoti pusmetį – seniai praeityje. Šiandien galime lengvai, nesudėtingai pasigaminti tai, ko norisi būtent dabar, ir tuo iškart mėgautis.“

Rauginti agurkus galima itin paprastai: žiupsnelį juodųjų pipirų žirnelių sutrinkite su arbatiniu šaukšteliu cukraus ir dviem šaukštais rupios druskos, mišiniu apibarstykite į keturias dalis supjaustytus agurkus ir apliekite viską citrinų sultimis. Jei trūksta, įberkite dar druskos, pagardinkite krapais ir rauginkite bent valandą.

Jei rudens gėrybėmis iškart mėgautis nesinori, K. Jasmontienė nurodo, kad konservuotas jas galima saugoti metus: „Konservuotas produktas turėtų būti vartojamas ne ilgiau nei vieną sezoną. Vadinasi, konservuotos šio rudens gėrybės turėtų būti suvalgytos vėliausiai iki kito rudens. Žinoma, skirtingiems produktams „galiojimo laikas“ yra skirtingas – kai kurie jų gali „stovėti“ dar trumpiau. Visgi paisydami vieno sezono taisyklės būsite tikri, kad maistas nėra sugedęs. Be to, visada bus geriau, jei konservuotas maistas bus suvartojamas kuo greičiau.“

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)