Į tą turgų mus atvedė gidė, nes labai norėjau pamatyti tikrą tailandietišką maisto turgų. Ir ten pabuvojusi aš supratau, kodėl visi keliautojai svaigsta nuo tailandietiškos virtuvės – ji iš tiesų yra kažkas tokio, tokios įvairovės kario pastų, troškinių, ant grilio keptų mėsų, salotų, koldūnų aš nesu mačiusi niekur kitur.
Tailandas tikrai yra maisto rojus, ir visi ten pabuvoję grįžta kupini susižavėjimo vietine virtuve. Jie gamina naudodami daug daug prieskoninių žolių, viską kepa greitai ir garsėja aromatingais troškiniais su kokosų pienu.
Tailandietiškas restoranas yra tai, ko, mano nuomone, labiausiai trūksta Vilniuje. Gyvendama Londone turėjau bent tris mėgstamus tailandietiško maisto restoranus, jie buvo visokių formatų ir kainų, ir tai yra maistas, kurio niekada neatsisakyčiau. Aišku, tikroji autentika ir geriausias skonis yra ten, Tailande, kur restorane (kuris veikiau primena pašiūrę, o ne maitinimo įstaigą) gali pavalgyti skaniausio tailandietiško maisto savo gyvenime.
Aš ten buvau tik vieną kartą, bet norėčiau sugrįžti dar ir dar. Ne tik dėl saulės ir jūros, bet ir dėl nuostabaus maisto. Ir tai jums pasakys kiekvienas buvęs Tailande. Todėl labai džiaugiuosi savo pažintimi su tikrai labai žavingu ir ryškiu Tailando šefu Chef McDang. Jis yra tikra Tailando žvaigždė ir čia, Lietuvoje, Tailando Karalystės ambasados kvietimu vykdo tailandietiško maisto populiarinimo kampaniją.
Šį kartą norėčiau pasiūlyti savo namų virtuvėje įvesti naujienų ir dar šią vasarą pagaminti balandėlių ne taip, kaip esame įpratę – su krapais ir grietine, o su imbieru, mėtomis, kalendra ir saldžiarūgščiu, aštriu ir gaiviu pomidorų padažu.
Balandėliai tailandietiškai
Balandėliai – vasaros maistas, man jie skaniausi su šviežiais kopūstais ir su daug žalumynų. Mes, lietuviai, nors ir esame įsimylėję krapus ir viską puošiame petražolėmis, su prieskoniais elgiamės dar gana kukliai, o štai Tailando virtuvė išsiskiria savo prieskoninių žalumynų gausa. Citrinžolė ir kafir laimo lapai yra tai, kas šią virtuvę atskiria nuo kitų ir paverčia jos patiekalus ryškiais ir nepamirštamais. Tailandiečiai naudoja daug ir kitokių prieskoninių žolių, kurias lengvai rastum ir dažno lietuvio darželyje: bazilikai, mėtos, kalendra.
Taigi šiame recepte tradiciniams balandėliams aš pritaikysiu keletą Tailando virtuvės gudrybių. Įdarui naudosiu paukštieną, nepagailėsiu jam imbiero, česnako ir raudonojo kario pastos (bet galima apsieiti ir be jos), pridėsiu dažnai tailandiečių naudojamų saldžių kukurūzų ir dar žalumynų – šparagų arba kubeliais supjaustytą cukiniją.
Vietoj tradicinio balto svogūno dėsiu daug laiškinio. Toliau viskas tradiciškai – kopūsto lapai ir į juos vyniojamas įdaras. Padažui tikrai netiks nei grietinė, nei troškinti pomidorai, todėl pagaminsiu saldžiarūgštį gaivų padažą su smulkintais pomidorais, imbieru ir visa puokšte žolelių. Žodžiu, labai gaivu, nauja, bet kartu ir patikima bei pažįstama. Labai kviečiu išbandyti ir į savo virtuvę pakviesti naujų skonių.
Reikės:
1 nedidelio kopūsto (mažesnis geriau, nes lapai mažesni ir balandėliai bus mažesni, o ne gigantai)
450–500 g smulkintos paukštienos (kalakutienos ar vištienos)
1–2 morkų
4–5 šparagų (arba 1 cukinijos)
nedidelės stiklinaitės kukurūzų (gali būti šaldyti)
pundelio laiškinių svogūnų
4–5 cm dydžio imbiero šaknies
4 skiltelių česnako
saujelės baziliko, mėtų, kalendros (kuo daugiau, tuo geriau)
1 šaukštelio raudonojo kario pastos (galima išvis nedėti, galima dėti daugiau)
smulkiai supjaustytos aitriosios paprikos (čili pipiro) (galima nedėti, jei nenorite per aštriai)
1 šaukšto aliejaus
Padažui:
1–2 pomidorų
1 nedidelės citrinos sulčių
druskos
1 šaukštelio mango čatnio arba 1 šaukštelio rudojo cukraus/ agavos sirupo/ auksaspalvio sirupo
1 šaukšto balto vyno acto
smulkiai pjaustytų mėtų, bazilikų, kalendrų
1 cm imbiero
smulkiai pjaustyto aštraus čili pipiro
Gaminimas:
Išpjauname kopūsto šerdį ir užpilame vandeniu, kad apsemtų bent trečdalį. Uždengę puodą paverdame apie 10 minučių ant nedidelės ugnies, kad kopūstas suminkštėtų ir galima būtų lengvai nulupti lapus. Išėmę kopūstą perliejame jį šaltu vandeniu ir truputį atvėsusiam nuimame lapus.
Pasiruošiame įdarą. Imbierą ir česnaką nulupame ir supjaustome. Supjaustome žalumynus: kalendras, mėtas, bazilikus, laiškinius svogūnus.
Morką supjaustome nedideliais kubeliais, šparagus ar cukiniją – nedideliais gabaliukais.
Į keptuvę pilame šaukštą aliejaus ir dedame ten šaukštą raudonos tailandietiškos kario pastos, leidžiame jai truputį pakepti ir sušilti, ten pat dedame imbierą ir česnaką, kad lengvai pakeptų ir sušiltų, sudedame kubeliais supjaustytas morkas, viską lengvai pakepiname apie penkias minutes.
Smulkintą mėsą sumaišome su daržovėmis, žalumynais, pakepintomis morkomis ir saldžiais kukurūzais, įdedame druskos ir pipirų.
Darome balandėlius. Į kiekvieną kopūsto lapą dedame po nedaug įdaro, suvyniojame. Dedame į puodą vieną šalia kito tampriai ir gražiai. Užpilame stikline vandens, uždengiame puodą su dangčiu ir troškiname ant nedidelės ugnies apie 30 minučių.
Kol troškinasi, paruošiame padažą: išspaudžiame citrinos sulčių, sumaišome jas su actu ir cukrumi arba mango čatniu, jei turite. Sutarkuojame imbierą ir įmaišome jį. Įberiame gerą žiupsnelį druskos.
Pomidorą supjaustome kvadratėliais ir sumaišome su citrinos sulčių ir acto padažu. Pabaigoje įberiame smulkintų žolių: mėtų, baziliko, kalendros, aitraus čili pipiro.
Balandėlius valgome su šiuo gaiviu padažu. Grietinės nereikia!
