Let‘s get dirty!

Atleiskite už „anglikonizmą“, bet lietuviškas vertinys „apsiderkime ar išsipurvinkime“ skamba nelabai teigiamai, o kontekstas šiuo atveju turi būti būtent toks. Bet apie viską nuo pradžių. Kauno rotušės aikštėje įsikūręs restoranas „Agave“ (pavadinimas, beje, kilęs nuo augalo – mėlynosios tekilinės agavos – pavadinimo, iš kurio gaminama tekila).

Kai, atrodytų, meksikiečių virtuvės patiekalų jau ragauta ne kartą – visi jie daugiau mažiau vienodi, patenki į šį išpuoštą rūsį ir supranti, kad šiais laikais dar galima nustebinti!

Visų pirma, pasitinka pats šefas – restorano savininkas Rodrigo Torresas Canela, kuris, kaip vėliau išsiaiškiname, kilęs iš Meksikos, Verakruso valstijos, Meksikos įlankos pakrantėje (būtent dėl to jo restorane dominuoja jūros gėrybių patiekalai). Šiltas ir komunikabilus žmogus. Iškart teiraujasi, ar esame ragavusios midijų meksikietišku stiliumi. Kesadilijų (Quesadilla) su vištiena ar jūros gėrybėmis? Aštuonkojo, aštrios chorizo dešros ar karališkų krevečių su specialiu pagardu?..

Žinant tai, kad pas mus Lietuvoje retai tenka paragauti tokių gėrybių, o dar gerai pagamintų, per daug nesitikime, bet, žinoma, išmėginame, ko gi atėjome... Ir, žinote, sakome drąsiai ir visai neapsimestinai (žinoma, maistas – skonio reikalas) – tai buvo tobula. „Mano tikslas yra, kad žmonės išeitų ir būtų visiškai patenkinti bei norėtų dar kartą sugrįžti“, – sako virtuvės šefas. Na, bent jau mūsų atveju, šis tikslas įgyvendintas be priekaištų.

Visi patiekalai šiame restorane be dirbtinių priedų, produktai vežami iš Meksikos, tekila (jos čia per 70 rūšių!) – be sintetinių priedų ir tokios nenusipirksi mūsų prekybos tinkluose.

Trumpai, ko paragavome ir dėl ko dar tikrai sugrįšime:

Midijos su čipotlės padažu (Almejas ala chipotle) – patiekalas, dėl kurio, kaip pasakoja pats šefas, grįžta klientai. Rodrigo sako visuomet svajojęs atrasti išskirtinį midijų padažo receptą ir, panašu, jam tikrai pavyko.


Jūros gėrybių lėkštė (aštuonkojis, chorizo dešra, šukutės ir krevetės) – nei pridursi, nei atimsi, tereikia paragauti.

Kesadilijos su skirtingais įdarais ir padažu – žiūrėti į aukščiau esantį komentarą.

Margaritos gaminamos su natūralia vaisių tyre, be jokių sintetinių priedų. Na, skanu, tikrai.

Visus patiekalus klientai raginami valgyti rankomis! Štai kodėl čia ant kiekvieno stalo krūva spalvotų servetėlių – „Nebijokite išsipurvinti („Let‘s get dirty“), juk didžiausias malonumas valgyti rankomis!“ – šypsosi Rodrigo.

Restorano aplinka išskirtinė. Ant sienų pilna meksikietiško stiliaus mozaikų, lubos – arkų formos, subtilus apšvietimas, meksikietiški karnavalo nuotaikomis spinduliuojantys papuošimai ant lubų. Ant vienos iš sienų kabo iš Meksikos atvežtas actekų kalendorius. Pasiteiraujame, kodėl jis suklijuotas, ir išgirstame įdomią istoriją. Pasirodo, jį perlaužė pasieniečiai, ieškodami narkotikų! „Štai čia pasireiškia savotiškas stereotipinis mąstymas, kad žmonės iš Meksikos gali būti nesąžiningi ar netgi nusikaltėliai, bet, tikiuosi, tokie mitai jau po truputį nyksta“, – sako restorano savininkas.

Rodrigo papasakoja ir apie save. Pasirodo, jis mūsų šalyje gyvena daugiau ne dešimtmetį, o restoranas skaičiuoja jau trečius metus. Į mūsų šalį atvedė... Ogi meilė! Po ilgų ieškojimų ir bandymų meksikietis yra dėkingas likimui, kad Lietuvoje galėjo įgyvendinti savo svajonę. Aišku, dar yra kur tobulėti, pripažįsta Rodrigo: „Lietuviai vis dar nori keptos duonos, nėra pratę prie jūros gėrybių, todėl kartu turime tikslą edukuoti savo klientus – darome maisto ir gėrimų bei prieskonių degustacijas.“

Šefas didžiuojasi, kad per savo darbą jam jau yra tekę aptarnauti tokias žymias Lietuvos asmenybes kaip V. Adamkus, A. Sabonis, „Žalgirio“ komandos žaidėjai, o kur dar pati Nyderlandų karalienė!

Rodrigo dalijasi, kad visuomet norėjo pasiūlyti žmonėms ką nors išskirtinio, kitokio. „Visuomet vadovaujuosi savotišku profesiniu moto – „Reikia vadovautis receptu, bet jei galima padaryti geriau – kodėl nepabandžius?“ Būtent tai ir skatina visada judėti į priekį“, – šypsosi Rodrigo.

Kai svarbi kiekviena detalė

„Višta puode“ (S. Daukanto g. 23). Vietinis sezoninių patiekalų valgiaraštis su šiaurietiškomis gastronomijos ypatybėmis. Visų pirma, ši vieta sužavi, mūsų akimis, išpuoselėtu dizainu. Ateini ir norisi pasilikti. Patiko savotiškas išskirtinumas, kad čia net trys atskiros erdvės – svetainė, traktierius ir restoranas.

Ant durų – raudono namuko lipdukas. Pasirodo, tai ženklas, kad čia patiekalai gaminami be jokių pusfribakačių, kaip namie, kitaip tariant, rankų darbo (ženklas kilęs iš Prancūzijos, kur tai reglamentuota atskiru įstatymu). Šiame restorane viskas – duona, bandelės, gira, kopūstai, sultiniai ir visa kita – gaminama jų pačių virtuvėje. Vertinantiems natūralumą turėtų būti aktualu.

Patiekalų pasirinkimas – platus. Kaip vieną firminių pristatė – Močiutės Eleonoros kaimišką vištienos troškinį su spalvota koše. Yra ir kitokios mėsos, žuvies, paukštienos. Apstu gėrimų, saldžių patiekalų. Ne vienas šiaurietiškos virtuvės akcentas.

Namų gamybos ledai tikrai pavergė! Ragavome karalemizuotos duonos bei mėtų ir agurkų. Rekomenduojame! Kaina prieinama – 3,5 Eur.

Į restoraną galima užsukti ir papusryčiauti – pusryčiai čia ruošiami iš kaimiškų kiaušinukų. Sakė, ir varškėtukų šviežių būna. O sekmadieniais vyksta vėlyvieji pusryčiai, kurių metu patiekiamas restorano gamybos jogurtas su įvairiausiais priedais, sūris, mėsytė, šviežia duona, salotos, košės, omletai ir kt. Mums, tiesa, pusryčių metu lankytis neteko, bet žadame grįžti. Čia rengiamos ir penkių patiekalų degustacijos.

Žodžiu, gaila, kad labai daug paragauti nespėjome, bet, pripažįstame, tai – vieta, į kurią norisi grįžti. Ne tik dėl maisto, bet ir dėl aplinkos bei labai malonaus ir draugiško aptarnavimo.

Vieta, kurioje pasijunti it Amerikoje

Tikriausiai nėra tokio vietinio gyventojo ar turisto, kuris Kaune neužeitų į „Talutti“ kavinę. Svarbu paminėti, kad šio prekės ženklo savininkai Kaune yra atidarę net keturias kavines. Mes šįkart neatsispyrėme smalsumui ir aplankėme „Talutti Bakes n Shakes“ (Vasario 16-os g. 2).


Peržvelgus meniu akivaizdu, kad daugiausia įkvėpimo kavinių įkūrėjai semiasi iš Amerikos – ten vyksta kiekvieną žiemą ir stengiasi išbandyti kuo daugiau naujų patiekalų. Bet tai – tik vienas iš žingsnių, kuris yra padaromas norint atrasti ir sukurti savitą vardą, dėl kurio norėtųsi sugrįžti.

Tai pajutome, kai sulaukėme savo užsakymų: nenusakomo dydžio natūralaus pieno ledų kokteilio su riešutų sviestu, šokolado kremu, „Pretzel“ riestainiukais, grietinėle ir karamelės užpilu (500 ml – 6,50 Eur); tam, kad šiek tiek atsigautumėme, dar paragavome kokteilio su mėlynėmis, braškėmis ir juodųjų serbentų sultimis (250 ml – 3,5 Eur, 500 ml – 4,90 Eur). Na, gerai, prisipažįstame, neatsilaikėme ir žymiųjų blynų apžavams! Bet už juos tegul kalba nuotrauka – apie juos reikia ne kalbėti, o ragauti!

Taigi įsitikinome, kad šie receptai – ne kopijos – o savitos ir originalios lietuviškos interpretacijos, kurių norisi dar ir dar!

Tikėkimės, „Talutti“ įkūrėjai neužmigs ant populiarumo laurų ir nenustos mūsų stebinti. Pasak jų, ne viena kavinė eina lengviausia keliu, jų pasirinkimas – būti kitokiais. Tad nenuostabu, kad meniu kas pusmetį yra atnaujinamas naujais eksperimentais ir ieškojimais.

Tiesa, netrukus „Talutti“ galėsite atrasti ir Vilniuje. Na, o kol kas turite puikų pretekstą aplankyti Kauną!

Ieškantiems autentiškumo

Ši vieta kiek skiriasi nuo aukščiau išvardytų. Tai – restoranas „Medžiotojų užeiga“ (Rotušės a. 10). Visų pirma, tai – pats seniausias, nuo 1965 metų iki šiol veikiantis Kauno restoranas.

Restoranas išsiskiria savo virtuve, nes didžiąją valgiaraščio dalį užima patiekalai iš laukinių žvėrių mėsos. Nepraleiskite galimybės paragauti elnienos nugarinės su pelėsiniu sūriu, kuri yra įdaryta špinatais ir svogūnų džemu (17 eurų).

Iš užkandžių rekomenduojame žvėrienos tartarą (6,50 Eur).


Sunku atsilaikyti ir Bergeno menkės užkandžio vilionėms (6 Eur) – meniu jis pavadintas senosios Hanzos prieplaukos pirklių delikatesu. Hanzos sąjungos laikais šis užkandis buvo ruošiamas iš jūrinių žuvų, dažniausiai iš menkės. Prekybos keliais į LDK žuvis, konservuota specialiame marinate, buvo gabenama iš Bergeno uosto. Žuvies užkandis šiame restorane yra ruošiamas pagal šį senovinį marinuotos menkės su pastarnokais receptą.

Antra, restoraną garsina ir šiame name gyvenę žmonės. Tokia Kauno rotušės aikštė, kokia sulaukė ir XXI amžiaus, buvo suplanuota dar 1540 metais. Jau XVI a. viduryje ji buvo apstatyta mūriniais pastatais, kurie palaipsniui keitė išvaizdą ir paskirtį. Maždaug toje vietoje, kur dabar stovi 10-asis aikštės namas, kadaise buvo pirmoji Kaune liuteronų bažnyčia. Vėliau iš jos neliko nė žymės, o XVIII a. viduryje visą šį kvartalą iš atskirų savininkų supirko Kauno pavieto maršalka grafas Antanas Zabiela, sujungęs kelis sklypus ir pasistatęs savo šeimos rūmus: dviaukštį mūrinį pastatą čerpėm dengtu stogu, su keturiomis kolonomis papuoštu fasadu, balkonu ir frontonu, pusiau uždaru vidiniu kiemu. Menkai tepakitęs Zabielų rūmų pastatas išliko maždaug nuo 1796 iki 1961 metų. Tad jį tokį matė ir 1884 metais apsigyveno „Anykščių šilelio“ autorius bei kitais darbais žymus poetas Antanas Baranauskas. Čia jis praleido 13 metų.

Būtent šiame Rotušės aikštės name, kuriame yra įsikūręs „Medžiotojų užeigos“ restoranas, A. Baranauskas sudarė pirmuosius lietuviškus matematikos terminus. Čia gimė tokie šiandien įprasti, bet iki tol negirdėti lietuviški žodžiai: „dalyba“, „erdvė“, „smailus kampas“, „status kampas“, „daugiakampis“,„trikampis“, „lankas“.

Daugiau istorinės auros galite pajusti apsilankę pačiame restorane – tiesiog imi ir paskęsti autentiškame interjere.