Ledai yra skanu, bet kartais esame gąsdinami, kad juose tiek blogų dalykų, kad geriau neragauti patiems ir nesiūlyti vaikams. Ar tai tiesa?
Ledai yra desertas, o desertas neturi būti visavertės mitybos pakaitalas. Nereikia į juos žiūrėti kaip į didįjį blogį, tikrai galima leisti sau jais pasimėgauti, juolab, kad tikrai galime išsirinkti sveikatai palankesnius ledus, tik svarbu žinoti jų vertinimo kriterijus.
Prekybos centrų šaldikliai užpildyti įvairiausiais ledais. Paaiškinkite, kuo skiriasi paprasti ledai ir, pavyzdžiui, šerbetas?
Tiesą pasakius, apsilankiusi keliose didžiosiose parduotuvėse, šerbeto aš neradau. Daugelis žmonių maišo šerbetinius ledus su vaisiniais ir sorbetiniais. Šioje kategorijoje sveikiausi yra būtent sorbetiniai ledai. Tai ledai, kuriuose vaisių turi būti ne mažiau nei 25 proc. Vaisiniuose leduose vaisių turi būti ne mažiau nei 20, o štai šerbetiniuose – ne mažiau kaip 10 proc. Pastaruosiuose dar turi būti ne mažiau nei vienas procentas riebalų.
Taigi, pirmenybę reiktų teikti sorbetiniams ledams.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu šios kategorijos ledai yra pagaminti su vaisių sultimis, tai jų turi būti ne mažiau kaip 2,5 proc.
Trumpai tariant, pirmiausia žiūrime, kokia sudėtinių dalių sąraše įrašyta pirma sudėtinė dalis – vaisiai, vaisių tyrė ar vanduo. Jeigu mėgstame ledus vafliuose, turime turėti omenyje, kad tai ir miltai, ir krakmolas, ir augaliniai riebalai.
Kuo plombyras skiriasi nuo, pavyzdžiui, grietininių kitų ledų?
Plombyriniuose, pieniniuose ar grietininiuose leduose pieno riebalai negali būti pakeisti augaliniais riebalais ir baltymais. Plombyre pieno riebalų turi būti ne mažiau nei 12 proc., grietininiuose - 8-11 proc., o paprastuose pieniniuose jų bus ne daugiau nei 7 proc.
Kai renkamės šios kategorijos ledus, taip pat žiūrime sudėtį, atkreipiame dėmesį į riebalų, cukraus kiekį.
Plombyriniai ledai yra sveikatai palankesni, nes juose nėra augalinių dezodoruotų ir rafinuotų riebalų.
Šokoladu ir kitokiu glaistu nuglaistyti ledai: ką turime žinoti apie tai?
Vartotojui reikėtų žinoti vieną esminį dalyką. Jeigu matome, kad ant pakuotės parašyta „Valgomieji ledai“, automatiškai tų ledų sudedamųjų dalių sąrašui nekeliami jokie reikalavimai, t.y. nereglamentuojama, kiek turėtų būti baltymų, riebalų, cukrų ir kitų sudedamųjų dalių. Jeigu tai yra valgomieji grietinėlės, šokolado ar kitokio skonio ledai, tai reiškia, kad juose gali būti labai didelis riebalų, cukraus kiekis, bet labai mažas baltymų mažas. Paprastai tai ledai su labai ilgu sudedamųjų dalių sąrašu, be to, juose dažnai aptinkami augaliniai dezodoruoti ir rafinuoti riebalai, kurie nerekomenduojami vartoti.
Valgomųjų ledų rekomenduoju vengti. Jeigu norite pieninių ledų, rinkitės plombyrą, o šiaip pirmenybę teikite sorbetiniams ledams.
Ką manote apie ledus be cukraus – taip skelbia pakuotės.
Rinkitės ne blizgias pakuotes, o kokybišką produktą. Becukriai ledai dažniausiai yra tie, kuriuose cukrus pakeistas saldikliais. Jeigu kalbame apie vaikams tinkamą desertą, tai jo apibrėžimas yra toks: tai produktas be dažiklių, saldiklių, o cukrų kiekis turi būti iki 16 g. Jeigu turime produktą, kur cukrus pakeistas saldikliais, tai mano akimis tai dar blogesnis pasirinkimas.
Gerų ledų pavyzdžius, galiojimo laiką, kiek kokybei svarbus ledų išpurenimas ir ar tikrai ledai be laktozės nesukels alergijos žmonėms, kurie alergiški pieno baltymui – tai sužinosite pažiūrėję laidą „Alfas live“.
