Tądien prie bendro stalo galite sukviesti artimus bičiulius ir namiškius bei visus nustebinti išskirtiniais pietumis ar vakariene. Paįvairinkite meniu gastronominiais atradimais, kurie bent simboliškai atspindėtų lietuviškas tradicijas.

Nuo seno mėgstama mėsa – ir ant šventinio stalo

Kad lietuviai neabejingi mėsai, niekas nepaprieštaraus. Nuo seno gajūs posakiai: „stiprus kaip jautis“, „pavalgęs lašinių apie sviestą negalvok“ ir t.t. Skani ir soti vakarienė be mėsos mūsų tautoje nelabai įsivaizduojama. Todėl minint Vasario 16-ąją paminti šių tradicijų būtų nevalia.

Kaip rašoma pranešime spaudai, prekybos tinklo IKI maisto ekspertė Vilma Juodkazienė siūlo šiai progai gaminti mėsos suktinukus, daug kam geriau pažįstamus zrazų pavadinimu. Patyrusios šeimininkės neabejotinai turi savo mėgstamą receptą, tačiau V. Juodkazienė ragina išlaikyti autentiką ir šįkart mėsos suktinukus gaminti pagal kelių šimtų metų senumo receptą.

Foto: Shutterstock

„Šventiniam stalui rekomenduoju bajoriškus zrazus. Pirmiausiai, plonai supjaustytas ir išmuštas jautienos filė riekeles pagardinkite druska ir pipirais bei palikite marinuotis geram pusvalandžiui. Tuo metu kelias baltos duonos riekeles, pjaustytas kubeliais, dėkite į dubenį, ten pat įmuškite kiaušinį ir įdėkite keptuvėje pakepintą svogūną su lašinukais. Masę gerai išmaišykite ir tepkite plonais sluoksniais ant jau pasimarinavusios mėsos. Kiekvieną gabalėlį dailiai susukite, užtvirtinti galima siūlu arba dantų krapštuku. Mėsos suktinukus sudėkite į įkaitintą keptuvę ir kepkite keletą minučių. Kai apskrus, juos užpilkite sultiniu ir kurį laiką patroškinkite. Šalia suktinukų puikiai tiks keptos arba virtos bulvės su lupena ir mėgstamos šviežios daržovės“, – idėjomis dalinosi V. Juodkazienė.

Keptos bulvės su lupena
Foto: Organizatorių nuotr.

Troškuliui numalšinti, pasak maisto ekspertės, puikiai tiks svarainių gėrimas. Tai mūsų senolių pamėgtas sveikas ir gardus gėrimas, kuriuo mėgautis galima tiek karštu, tiek atvėsintu. „Sutrinkite šaldytus svarainius su keliais šaukšteliais medaus ir užpilkite virintu vandeniu. Greitai pagaminamas gėrimas sušildys ir suteiks jėgų“, – teigia V. Juodkazienė.

Siūlo neužmiršti paprastų produktų

Maisto žinovė įsitikinusi, jog mūsų tautinės virtuvės atspindį sukurti gali ir kiek paprastesni pasirinkimai: „Jei ilgai stoviniuoti prie puodų laiko pasirodys per maža, šventinę atmosferą kurkite ant stalo serviruodami bent mažus lietuviškus gastronomijos akcentus. Tam puikiai tiks virtos bulvės su kastiniu ir kepintomis kanapėmis, juoda duona su grybų užtepėle, o desertui – saldus varškės sūris, kurį pagardinti galite medumi“.

Unikalus lietuviškas produktas - varškės sūris
Foto: Organizatorių nuotr.

Pasak V. Juodkazienės, lietuviška juoda ruginė duona gali būti priskirta prie produktų, kuriais tautiečiai turi didžiuotis, mat ji turi neatmenamas tradicijas ir ypatingą skonį – ne veltui, ilgiau išvykus iš šalies daugelis taip ilgisi tamsios duonos kąsnelio. Varškės sūriai kartais irgi būna nepakankamai įvertinti.

„Jų turime ir saldžių, ir sūrių, ir rūkytų – juos galime kepti, valgyti vienus ar naudoti kaip vieną iš ingredientų kituose patiekaluose. Tai absoliučiai unikalus maisto produktas, kurį turime tik mes ir broliai latviai“, – pasakoja pašnekovė.

Tiesa, maisto ekspertė ragina tautiečius išmėginti ir itin autentišką desertą, kurio receptūra kildinama dar nuo Radvilų laikų. Originalus šio deserto pavadinimas „Gera košė“, likęs nuo XVII a. pabaigos, tačiau šių dienų kontekste, anot V. Juodkazienės, patiekalas galėtų būti vadinamas tiesiog pudingu.

„Šis desertas yra išties greitai ir nesunkiai pagaminamas, o skonis tikrai išskirtinis. Paimkite saują razinų, jas lengvai apvirkite vandenyje, kad taptų minkštos ir prisigertų vandens. Toliau, nupylus vandenį į tą patį indą su razinomis dedame dvi baltos duonos riekeles ir viską sutriname. Masė turi gautis vientisa, tad galite trinti ir elektriniu trintuvu. Gautą pudingą serviruojame į stiklinaites, paviršių apibarstome cukrumi (sveikesniam variantui galite naudoti kokosų cukrų) bei mėgstamomis uogomis. Puikiai tiks šilauogės, spanguolės ar avietės“, – idėjas lietuviškam stalui sufleruoja V. Juodkazienė.