Taip, tai tas valgyklinis, sovietinės Lietuvos kavines ir mokyklos laikus primenantis patiekalas. Bet nereikia dėti prastų etikečių ant gerų dalykų, ir apskritai – geriau vengti stereotipų ten, kur jų nereikia. Be jų gyventi tiesiog paprasčiau ir sveikiau.
Kaip žinoma, guliašas kilęs iš Vengrijos ir paprastai ruošiamas iš jautienos, dedama paprikos, pomidorų tyrės. Tačiau jautiena troškinasi ilgai, tad greitesnis būdas alkį malšinti – naudoti kiaulieną. Ji minkštesnė, o skonis toks pat puikus. Man patinka ir tai, kad galima improvizuoti: galite troškinti paprastai savo sultyse arba raudoname vyne, dėti mėgstamų daržovių – miško grybų arba pievagrybių, saliero ar moliūgo – mėsą pamarinuoti su šviežiu rozmarinu ar garstyčiomis, pomidorų tyrėje arba su šiek tiek grietinės.
Guliašo variacijos yra saugus sprendimas pietums, kurių pas jus ateina seneliai ar anyta. Turėkite mintyje, kad jie ne visad nusiteikę ragauti dalykų, kurių patys negamina, pavyzdžiui, sušių ar kokių Azijos virtuvės troškinių. Taip pat nebūtinai sužavėsite juos įmantriu, taškiniu vaizdu lėkštėje, kaip aukštos klasės restorane.
Kartą mačiau situaciją mandrame prancūzų restorane sostinėje: prakutę, savimi pasitikintys suaugę vaikai atsivedė tėvus vakarienės. Viskas lėkštėse buvo gražu, porcijos mažos, elegantiškai sudėtos. Manau, kad tėvams tikrai buvo malonu, tačiau jie visą vakarą buvo sutrikę dėl įpareigojančios aplinkos, neleidžiančios atsipalaiduoti, o kai pamatė vaikų apmokamą sąskaitą, jų veide matėsi aiškus nusivylimas. Matyt, dėl to keisto santykio tarp skonio, grožio, sotumo ir patiekalų kainos.
Manyčiau, kad nostalgiškas, netgi kiek sentimentalus maistas (angl. comfort food) jūsų šeimos nariams patiks labiau nei bandymas sužaisti prancūzų restoraną namuose. Tiesiog galite būti neįvertinti, o nuvilti anytą ar močiutę yra nemalonu. Joms labiau patiks argumentas, kad jūs kažką prisiminėte iš jaunystės skonių ir nusprendėte pagaminti joms, nei koks snobiškas ėjimas, kaip jūs derinote vyną prie brandintos jautienos antrekoto kepsnio. Nebent jūsų anyta – prancūzė ar britė, turinti aristokratės šaknų.
Guliašas ne snobams
(2 asmenims)
Reikės:
- 500 g kiaulienos (kumpio, mentės, nugarinės)
- 1 svogūno
- skiltelės česnako
- druskos, pipirų, kitų mėgstamų prieskonių
- aliejaus
- kelių pomidorų
- 1 morkos
- 1 didelios puodelio sultinio
- šaukšto majonezo
- mažo indelio marinuotų agurkėlių
- 4 didelių bulvių
- 1 arbatinio šaukštelio vasabio (japoniškų krienų), bet galite naudoti ir lietuviškus
- šlakelio pieno
Gaminimas:
- Mėsą supjaustykite mažais gabalėliais, berkite druskos, pipirų ir prieskonių (tinka ir žolelės, pavyzdžiui, rozmarinas), dėkite majonezo ir viską gerai išmaišykite. Jei turite laiko, palaikykite apie 15–20 min. marinuotis.
- Nuluptas bulves užkaiskite virti padruskintame vandenyje.
- Mėsą apkepkite keptuvėje ant aliejaus, iš abiejų pusių. Dėkite ją į puodą troškinimui, supilkite keptuvės likučius. Įpilkite sultinio ir kaiskite puodą troškintis ant vidutinės temperatūros.
- Keptuvėje ant aliejaus apkepkite tarkuotą morką, smulkintus svogūną ir česnaką. Juos vėliau supilkite į mėsos troškinį.
- Supjaustykite pomidorus stambiais gabalėliais ir dėkite į troškinio puodą. Visa tai troškinkite apie 30–40 min., jei skystis išgaruos, įpilkite dar sultinio. Svarbu sekti, kad troškinys neprisviltų ir jame būtų pakankamai natūraliai susidariusio padažo.
- Pasiruoškite garnyrui bulvių košės, kuri turės ypatingą skonį, jei įdėsite japoniškų krienų – vasabio. Išvirusias bulves sutrinkite grūstuvu, įdėkite druskos, pilkite truputį pieno ir įspauskite šlakelį vasabio. Jų reikia labai nedaug, nes jie aštrūs, apie trečdalį piršto ilgio. Košę gerai išmaišykite.
- Tiekite guliašą su bulvių koše ir agurkėliais pašildytoje lėkštėje.
Skanaus!
