Gyvūnų teises saugančios organizacijos „Tušti narvai“ atstovas Tomas Byčkovas pažymi, kad Lietuvoje net 88,95 proc. visų vištų dedeklių yra laikomos narvuose, kai tuo tarpu Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 47,8 proc. Nors kur pasitempti dar yra, T. Byčkovas į dabartinę situaciją žvelgia optimistiškai ir kalba apie aktyviai besikeičiantį vartotojų bei verslo požiūrį į gyvūnų gerovės užtikrinimą šalyje.
„Stebėdami šalies paukštynų atsilikimą nuo ES vidurkio, aktyviai su jais bendradarbiaujame ir matome pozityviai nuteikiančius pokyčius: nuo 2016 m. nė vienas paukštynas nepastatė naujo narvo ir tris kartus padidino alternatyviose sistemose laikomų vištų skaičių. Žinoma, didelę įtaką daro įmonės, kurios viešai paskelbia savo įsipareigojimus nenaudoti narvuose laikomų vištų kiaušinių, žymimų Nr. 3“, – kalba T. Byčkovas.
Jis taip pat pastebi, kad 2016 m. tik dešimtadalis vartotojų pirkdami kiaušinius atsižvelgė į vištų dedeklių laikymo sąlygas, o 2018 m. šis skaičius išaugo dvigubai. Organizacijos „Tušti narvai“ duomenimis, net 70 proc. vartotojų mano, kad vištoms nėra suteikiamos pakankamai geros sąlygos narvuose.
Skatindami plačiąją visuomenę susipažinti su sąlygomis, kuriomis industrinėse fermose yra auginami gyvūnai ir tai įvertinti, renkantis kokius kiaušinius dėti į prekių krepšelį, organizacija kartu su verslo atstovais, žinomais kulinarais bei virtuvės šefais inicijavo kampaniją „Turime kiaušinius“. Vienas iš kampanijos dalyvių, virtuvės šefas Alfas Ivanauskas įsitikinęs, kad būtent vištų auginimo sąlygos lemia ir pačių kiaušinių kokybę, tad narvų atsisakymas padės lietuviams į savo valgiaraštį įtraukti maistingesnius, kokybiškesnius ir sąmoningumą skatinančius produktus.
„Jau ilgą laiką, ruošdamas įvairius patiekalus sau ar kitiems, renkuosi būtent tuos kiaušinius, kuriuos deda laisvėje laikomos vištos. Kolegas, draugus ar artimuosius nuolat skatinu ieškoti, galvoti ir pasirūpinti tuo, ką deda į lėkštę. Bent tokiu būdu stengiuosi prisidėti ne tik prie savo paties geresnės gyvenimo kokybės kūrimo, bet ir silpnesnių už mus“, – įžvalgomis dalijasi A. Ivanauskas.
Prie socialinės kampanijos prisijungusio lietuviškų padažų gamintojo „Daumantų“ atstovo Domo Grinkevičiaus teigimu, verslas gali prisidėti prie besikeičiančio visuomenės požiūrio į gyvūnų gerovės didinimą. Gamintojas kartu su beveik pusšimčiu kitų įmonių yra įsipareigojęs visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių savo produkcijoje, rašoma pranešime spaudai.
„Gamindami kokybiškus, mūsų vertybes atspindinčius produktus, esame įsipareigoję ne tik sau, bet ir vartotojams. Kaip Lietuvos gamintojai, jaučiame atsakomybę rodyti pavyzdį, skatinant kitus maisto pramonės atstovus bei pirkėjus atsakingai žvelgti į naudojamą produkciją ir neignoruoti gyvūnų gerovės klausimo“, – teigia D. Grinkevičius.
Minint Pasaulinę kiaušinių dieną, apie tai, kas slepiasi po šiuo visiems įprastu produktu kalba ir šalies sporto bei pramogų pasaulio atstovai. Olimpinės rinktinės narė, Europos čempionė, lengvaatletė Airinė Palšytė palaiko gyvūnų teises saugančios organizacijos inicijuojamą judėjimą ir prisipažįsta, kad galvodama apie pusryčių lėkštės turinį vadovaujasi ekologijos bei gyvūnų gerovės principais.
„Sportininkai dažnai renkasi kiaušinius, nes jie padeda palaikyti optimalų liesos raumeninės masės augimą, turi nepakeičiamų aminorūgščių, gerina organizmo atsistatymą po fizinio krūvio, užtikrina sotumo jausmą bei neturi daug kalorijų. Visgi, prekybos centruose renkuosi tik tuos produktus, kurių gamintojai puoselėja etišką ūkininkavimą, rūpinasi gyvūnų gerove ir orientuojasi į kokybę, o ne kiekybę“, – kalba A. Palšytė.
Lengvaatletei antrina ir stilistė bei laidų vedėja Viktorija Šaulytė-Mockė įvardindama, kad kiaušiniai yra neatsiejama jos valgiaraščio dalis, tačiau jau keletą metų ji atidžiai stebi produktų žymėjimą ir renkasi tik laisvėje laikomų vištų kiaušinius. Pasak jos, narvuose laikomos vištos kankinasi ir patiria stresą, nes negali patenkinti natūralių poreikių, joms trūksta vietos.
„Tikiu, kad su laisvės apribojimu ir baime į produktą atkeliauja bloga energija. Manau, kad svarbu domėtis, atsiriboti nuo akcijų ir prieš įsigyjant produktą sąmoningai pamąstyti, ką jis simbolizuoja. Šiuo atveju, skatinu įvertinti, ar narvuose auginamos vištos iš tiesų yra priimtina jūsų pasaulėžiūrai“, – kalba V. Šaulytė-Mockė.
Pasaulinė kiaušinių diena pirmą kartą paminėta 1996 m. ir nuo to laiko kasmet yra švenčiama antrąjį spalio penktadienį. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į kiaušinių naudą bei svarbą žmogaus organizmui.
