Prisipažinsiu, tačiau ir aš čia lankiausi pirmą kartą. Atvykus iškart dėmesį patraukė peizažas, kuris išties nuostabus – krantinės su valtelėmis bei jachtomis ir lygumos su jaukiais nameliais aplink. Pirma aplankiusi mintis – kodėl tik dabar čia atvykau?
Po vaizdingo pasivaikščiojimo pamariu, užsukau į kaimo centre esantį restoraną „Drevernos uostas“, kur pro vitrininius langus pakeri vaizdas į jachtų uostą. Gaila, kad tik oras buvo lietingas ir dangus apniukęs.
Išsirinkau restorano firminį patiekalą – lydekos maltinukus, nes kaipgi vandens krašte nevalgyti žuvies. Nors tą kartą buvo ir tokių, kurie valgė „Kijevo“ kotletą. Šio neragavau ir tokio pasirinkimo nesupratau, tad apie jo skonines savybes komentuoti nieko negaliu.
Dar prieš pagrindinį patiekalą valgiau ir dienos sriubą, tačiau jos skonis buvo toks blankus ir neįsimintinas, kad negaliu net įvardinti, kokia iš tiesų ji buvo, lyg ir kopūstų. Tad virtuvei parekomenduočiau labiau išgryninti sriubos skonines savybes, kad bent jau būtų įmanoma atsiminti, ką teko ragauti.
Na, o lydekos maltinukai maloniai nustebino – ypač elegantiškas pateikimas ir malonus minkštas jų skonis. Lydekos maltinukai buvo patiekti su bulvių piure ir marinuotais burokėliais bei salotų lapais. Jų kaina – 9 eurai.
Kaip minėjo šioje virtuvėje besisukiojantys žmonės, dauguma jų žuvies patiekalų gaminami iš šviežios, vietos žvejų sugautos žuvies.
Iš terasos atsiveria vaizdas į Mirusias kopas, o krantinėje prišvartuoti maži laiveliai nuteikia labai romantiškai. Tad išgerti puodelį kavos į kerintį peizažą ir suvalgyti lydekos maltinukų – mielai sugrįžčiau.
