Laidoje sveikuolė prisipažino liepto galą priėjusi būdama vos 46-erių. Pasak moters, reikėjo rinktis, ką daryti: eiti į kapus ar kažkaip gelbėtis. Ksavera pradėjo domėtis istorijomis žmonių, kurie pasveiko, taip atrado Polį Bregą ir jo badavimo stebuklą. „Badavau keturiasdešimt dienų, tai buvo 1982-aisiais. Nuo tada ligų neturiu“, – laidos pradžioje prasitarė moteris.
Ksavera, visad pabrėžiate, kad svarbiausia yra valgyti šviežių daržovių. Kodėl?
Todėl, kad iš jose esančių vitaminų, mineralų, fermentų mes gauname gyvybinę energiją.
Grūdų košėje gausu organizmui naudingų medžiagų, bet jeigu valgome ją be daržovių, tai organizmas visų tų gerų medžiagų nepasisavina. Kruopų košes galima virti, galima užplikyti šiltu vandeniu, o galima valgyti neplikytas ir nevirtas – tokios naudingiausios. Tiesiog užpilame kruopas šaltu vandeniu ir palaikome tris valandas. Virdamos jos praranda dalį gerųjų medžiagų. Tiesa, jeigu išvirtą košę suvalgome per pusvalandį, dar šiltą, tai šį bei tą naudingo organizmas dar gauna, bet jeigu paliksime vakarui ar rytojaus rytui, tai nebus nieko gero. Šalia kruopų būtinai turi būti šviežių daržovių, prieskoninių žolelių. Jų galima net nepjaustyti, tiesiog imame į ranką ir graužiame. Aš, pavyzdžiui, graužiu sultenes, petražoles, kalendras, svogūnus, česnakus. Kiekvieną dieną per pietus suvalgau svogūną. Ir taip jau keturiasdešimt metų. Tai daryti turėtų kiekvienas. Jei žmogaus „rūgštus“ skrandis, svogūną reikėtų apdoroti termiškai, pavyzdžiui, nuplikyti karštu vandeniu ar pavirti garuose.
Kasdien reikėtų suvalgyti ir dvi česnako skilteles.
Ar daug naudingų medžiagų netenkame, jeigu augalus maistui naudojame ne šviežius, o džiovintus?
Jeigu jų termiškai neapdorojame, visa energetika lieka, tad naudos praktiškai neprarandame. Džiovinti geriausia pabėrus ant storo popieriaus lapo, pavėsyje. Kai sudžiūsta, sudedame į stiklainius ir laikome tamsioje vietoje. Lapus ir kotelius aš džiovinu atskirai. Išdžiūvusius kotelius, pavyzdžiui, saliero, petražolių, sukarpau, kavamale sumalu į miltus. Jokiu būdu neišmetu, nes tai labai gera medžiaga. Lapeliuose gausu įvairiausių elementų, o koteliuose – ląstelienos.
Kasmet pasigaminu penkiolikos žolių mišinio, jame – visa Mendelejevo lentelė. Pusę arbatinio šaukštelio to mišinio kasdien užbarstau ant patiekalų, kuriuos gaminu: salotų, košių, dedu į sriubas, žuvies patiekalus – tinka visur. Toks žolelių mišinys – jaunystės eliksyras, ypač nepamainomas žiemą. Galima nieko neturėtu, net šitą mišinį – privalu.
Tiesa, nei žolelių, nei daržovių nepatariu džiovinti elektrinėse džiovyklėse, nes elektromagnetinis laukas atima energiją. Geriausia džiovinti natūraliai.
Ką turėtume žinoti apie sėklas?
Tai yra sveikatos bombų bomba. Moliūgų, saulėgrąžų, bolivinės balandos sėklas aš sumalu kavamale, viską gerai išmaišau, ryte du šaukštus šito mišinio užpilu puse stiklinės šilto nevirinto vandenio ir gautą tyrelę išgeriu tuščiu skrandžiu. Jeigu padidėjęs skrandžio rūgštingumas, tinka tik mano minėtos trys sėklos, o jeigu viskas gerai, malti ir naudoti galima visas sėklas – ir kanapių, ir aguonų, ir sezamų, ir t.t. Tai tobuliausias maistas, aukščiausios klasės geležies šaltinis. Jeigu yra mažakraujystė, sėklų mišinio reikia gerti keturis šaukštus kasdien – du ryte ir du vakare. Jeigu mažakraujystės nėra, užtenka dviejų per dieną visą gyvenimą iki pat mirties.
Peršalimo ligų sezonas jau prasidėjo. Ką valgyti ir ką daryti, kad nesirgtume?
Pirmiausia reikia valyti organizmą, kurį smarkiai užteršia baltymų gausus maistas. Taigi kokias tris dienas reikėtų valgyti tik ant vandens ruoštus grikius ir išgerti dvi stiklines petražolių arbatos - ryte ir vakare. Ir daugiau nieko. Net vandens.
Ar kalbate apie garsiąją Ksaveros grikių dietą, kurią pati ir sukūrėte?
Taip. Kaip tik ši dieta pravalys ir plaučius, ir bronchus, ir kraujagysles taip, kad jokia liga nebekibs.
Dietos principas paremtas japonų makrobiotika. Tiesa, japonai valgo ne grikius, o ryžius. Tačiau mūsų kultūra yra grikiai. Ir kaip tik jie patys geriausi, pranašesni už kitus grūdai, nes jų gemalas, kuriame ir yra naudingosios medžiagos, yra grūdelio viduje ir lieka beveik nepažeistas.
Stiklinę rudų grikių perplauname vandeniu. Puode užverdame pusę litro vandens, supilame grikius ir įberiame tris šaukštus rugių sėlenų. Palaikome puode pusę valandos, išbrinkiname – ir turime maisto visai dienai. Ryte ir vakare išgeriame petražolių arbatos. Ir viskas.
Būna, kad žmonėms grikiai pabosta, nebegali žiūrėti į juos. Tai galima kitą dieną taip pat pasiruošti avižų. Ryžiai nelabai tinka, nes kietina vidurius.
Bet ar užtenka žmogui tų dviejų stiklinių arbatos? Jeigu troškina, kentėti?
Reikia žiūrėti, kodėl troškina? Gal diabetas, cukraus organizme per daug, gal yra bėdų su kasa? Jeigu viskas gerai, tai gerti vandenį tėra įprotis. Makrobiotikos tėvas George Ohsawa draudžia gerti daug skysčių. Laikantis ryžių dietos jis rekomenduoja išgerti vos dvi stiklines kasdien. O šiaip, maitinantis įprastai, vyrams per dieną užtenka litro skysčių, įskaičiuojant visas kavas, arbatas ir sriubas, o moterims – 800 mililitrų.
Tiesa ta, kad vanduo, ypač, jeigu jo išgeriame daug, užpila inkstus ir dėl to neturime sveikatos, jaučiamės liūdni, netgi depresyvūs.
Kiek vandens per dieną išgeriate Jūs?
Mažiau nei 800 ml.
Galima sakyti, kad geros savijautos paslaptis yra saikas net ir geriant vandenį?
Saikingai turime vartoti ir maistą, ir vandenį. Aš esu prieš visas šiuolaikines kaloringumo teorijas. Dietologai liepia per daug kalorijų dėti ant stalų. Mano galva, pietų meniu, tai, kiek šiandien suvalgome tik per pietus, reikėtų išdalinti visai dienai, pavyzdžiui, užkandį – pusryčiams, sriubą – vakarui, antrą patiekalą – pietums. O desertą išvis išimti.
Daugiau skanių pokalbių – portale www.vmgonline.lt
