Trumpas atsakymas būtų toks: todėl, kad veršiukas laukia kitos pieno dozės, nes prie pieno įprantama kaip prie narkotiko. Išsamesnis atsakymas į šį ir kitus klausimus apie šiuo metu itin kontraversiškai vertinamą pieną – šiame interviu.
Gydytoja, Jūsų gana griežta nuomonė apie pieną, tiesa?
Šiuo metu apie jį daug diskutuojama ir dauguma klausimų bei abejonių yra atėjusios iš Jungtinių Amerikos valstijų, kuriose daug žmonių, ypač juodaodžių, visiškai netoleruoja pieno. Tai reiškia, kad pavartoję pieno ir jo produktų žmonės blogai jaučiasi, viduriuoja, jiems pučia vidurius, skauda pilvą, gali kankinti alergijos, o ypatingo netoleravimo atvejais net ištikti mirtis.
Mes, Šiaurės šalių žmonės, esame mutantai tiesiogine ta žodžio prasme. Žmogus kaip individas išsivystė taip, jog pasiekęs tam tikrą amžių, pieno turėtų netoleruoti. Tačiau Šiaurės šalyse šalta, gamtoje maisto atsargos ribotos, žmogui reikėjo kažkaip suktis, kad išgyventų. Tad prieš daugybę tūkstančių metų žmogus pradėjo jaukintis gyvūnus, auginti karves ir naudotis jų duodamomis gėrybėmis. Ilgainiui organizmai prie jų prisitaikė, įvyko mutacija ir dabar net ir vyresnių nei treji metai žmonių organizmai geba gaminti fermentą, kuris skaido pieno cukrų, laktozę, ir mes galime pieną įsisavinti.
Tačiau tai nereiškia, kad pieną reikia gerti.
Ar jis yra nuodas?
Yra žmonių, kuriems pienas yra nuodas, t. y., išgėrę jo vos vieną stiklinę jie labai rimtai serga. Tai žmonės, kurių organizmai negamina laktozę skaidančių fermentų. Tačiau tai ne viskas. Pieno sudėtyje dar yra pieno baltymas vadinamas kazeinu. Kazeino yra dvi rūšys. Pieno baltymas karvių mutančių – taip jas vadinu, nes jos yra specialiai išvestos, kad duotų labai daug pieno, vadinamas A1. Ir yra kelios karvių rūšys, kurių kazeinas yra kitoks ir vadinamas A2. Jų pienas yra kur kas lengviau virškinamas ir sukelia mažiau problemų, tačiau tokių karvių yra labai nedaug. A2 tipo kazeinas dominuoja ir ožkos piene.
Todėl ožkos pienas yra lengviau virškinamas ir jis yra tinkamesnis vaikams?
Jis nėra tinkamesnis. Pažiūrėkime istoriškai. Visą žmonijos egzistencijos laiką žmogus buvo neprivalgęs, dažniau alkanas nei sotus, stokojo baltymų ir kitų maisto medžiagų. Taigi tais laikais pienas išties buvo gėrybė ir išsigelbėjimas. Tačiau šiandien žmonija patiria ne nepriteklių, o, atvirkščiai, perteklių ir maisto įvairovę. Kaip tik todėl klausimas apie pieną iškyla kitu aspektu. Pienas jau nėra tas pagrindinis ir svarbiausias baltymų šaltinis, nes yra kitų – sveikesnių, lengviau įsisavinamų ir neturinčių šalutinio poveikio.
Įdomu tai, kad pieno baltymą, kazeiną, organizmas skaido į mažas dalis, amino rūgštis, ir tai yra gerai. Visi žinome, kad amino rūgštys labai reikalingos organizmui. Tačiau suaugusio žmogaus organizmas nebegamina fermentų, kurie skaidytų kazeiną iki amino rūgščių – jis geba jį suskaidyti tik iki amino rūgščių grandinių. O kas žmogaus organizmui yra amino rūgščių grandinė? Evoliuciškai taip susiklostė, kad žmogaus organizmas tai supranta kaip svetimą baltymą, į kurį iškart sureaguoja įvairūs agentai sukeldami nepageidaujamus reiškinius.
Kita bėda ta, kad kazeinas yra kiek panašus į tam tikrus mūsų organizme natūraliai esančius baltymus, todėl priešiška organizmo reakcija į kazeiną gali būti priešiška ir tiems natūraliems baltymams, t. y., gindamasis organizmas atmeta netgi tai, kas jam yra natūralu. Manoma, kad tai gali būti įvairių autoimuninių reakcijų, kurių priežasties ir sukėlėjų mokslas iki šiol nežino ir neįrodė, pavyzdžiui, psoriazių, egzemų, raudonosios vilkligės, pirmojo tipo diabeto ir pan. priežastis.
Trumpai tariant, šiandien, kai imame į rankas stiklinę pieno, kurioje yra kazeinas, ir baltymo šaltinį be kazeino, mes turime svarstyti, ką geriau rinktis.
Akivaizdu, kad klausimas „gerti pieną ar negerti“ žmogui jau nėra išgyvenimo klausimas. Klausimas yra tik apie tai, būtina ar nebūtina jį gerti.
Yra ir dar vienas aspektas. Tos amino rūgščių grandinės, kurios susidaro iki galo nesuskaidžius kazeino, yra panašios į hormonus, kuriuos gamina mūsų smegenys, todėl gali jungtis su opioidų receptoriais smegenyse taip kurstydamos priklausomybę pienui.
Štai jums pavyzdys. Karvės pieną tebežindantis veršiukas yra pakankamai tvirtas, kad pieno pagėręs bėgtų tolyn nuo mamos į laukus, miškus ir pan. Tačiau ten jo tykotų pavojus, veršiukas ilgai neišgyventų. Tačiau gamta pasirūpino, kad žinduklis nenorėtų bėgti šalin nuo mamos. Kaip? Su karvės pienu veršiukas gavo ir opioidinės medžiagos – kazomorfino, dozę. Po kurio laiko tos dozės jis nori vėl, ieško, kur gauti. Ir kol veršiuko organizmas skaido pieną, tol jis ir nori grįžti pas mamą.
Galima sakyti, kad pienas yra labai silpnas narkotikas. Pažiūrėkite, kaip atrodo mamos pienuko išgėręs kūdikis? Jis visas apimtas palaimos.
Jeigu vaikas labai mėgsta ir vis prašo įpilti pieno. Griežtai nepilti? O gal galima, bet tik iki tam tikro amžiaus?
Tai labai individualu. Jeigu žmogus pieną gerai toleruoja, jo išgėręs jaučiasi puikiai, tai duokime. Tačiau, jeigu norime jį tikrai sveikai maitinti, geriau duoti pieno karvės, kurią ekologiškai augina pažįstami ūkininkai, ji ganosi švariose pievose ir kasdien duoda ne šimtą, o vos devynis litrus pieno.
Bet gal geriau pasiūlykite vaikui rauginto pieno produkto? Kefyro ar jogurto, kurį labai paprasta pagaminti namuose: pieną trumpai pakaitiname, atvėsiname, įdedami vaistinėje pirktų jogurto bakterijų, pamaišome, pridengiame dangteliu, bakterijos pasidaugina ir kitą rytą turime natūralų, sveiką jogurtą.
O varškė, sviestas – gerai ar nelabai?
Prieš atsakant į šį klausimą, reikia atsakyti į kitą: kodėl vartojame pieno produktus? Ar tik dėl skonio, iš įpročio ar dėl to, kad tai yra baltymų šaltinis. Jeigu dėl baltymų, nes, pavyzdžiui, vaikas nevalgo kitų baltymais turtingų produktų, tik pieną ir varškę, tai puiku, tegul valgo. Tačiau tokiu atveju būtų geriau, jei pienas būtų tetos Agatos karvės, kuri ganosi švariose pievose.
Yra dar vienas svarbus niuansas. Karvės pienas yra produktas, skirtas auginti veršiuką. Žmogaus ir karvės pieno sudėtis skiriasi ir labiausiai skiriasi baltymo kiekiu šimte gramų produkto. Karvės piene jo yra trigubai daugiau. Kodėl? Taip gamtos surėdyta, kad veršiukas turi užaugti greičiau nei žmogaus kūdikis. Palyginkime: veršiukas kūno masę padvigubina per mėnesį, o žmogaus kūdikis – per tris.
Taigi pienas skatina vaiką augti, o suaugęs žmogus jau yra užaugęs, todėl augti jam nebereikia. Klausimas, ką gali auginti pienas, kurį jis tebegeria? Manoma, kad pienas suaugusio žmogaus organizme skatina vėžio ląstelių augimą, nes daugiau kaip ir nėra, ką auginti.
Apie tai, kokia yra saugi pieno baltymo dozė žmogui, ką daryti netoleruojančiam pieno, bet dievinančiam late ir atsakymus į kitus klausimus apie pieną, išgirsite Alfo Ivanausko laidoje „Alfas live“.
Daugiau įdomių ir skanių pokalbių ieškokite portale www.vmgonline.lt
