Paršelio žandukai, rupūžės ikrai, temperuota lašiša ir desertui ežiukas rūke. Klaipėdoje įsikūrusiame „Švyturys Brewery“ vienam vakarui kruopščiai apgalvotas D. Praspaliausko meniu, anot virtuvės šefo, kaskart yra iššūkis, tai maistas derinamas su tam tikrais gėrimais. G. Oliveris pristato gėrimus, kurių kiekvienas papildo tai, ką virtuvės šefas pristato lėkštėje.
„Maistas yra labai didelė gyvenimo dalis, jis labai svarbus. Bent man, ypač svarbi vakarienė, o kai galima turėti kažką prie maisto, kas turi savo „cinkelį“ - alų, kuris žmonėms patinka ir jo skonis tobulėja. Man gyvenimas įdomiausios idėjos kilo per draugystę, bendradarbiavimą ir bandymą ieškoti netikėtų sprendimų. Pavyzdžiui, prie alaus patiekti tokį maistą, kuris atrodo, kad gal nederės, net truputį „tvistini“ ir viskas pavyksta. Juk žmonės nusiteikę ragauti išskirtinumus“, – pasakoja D. Praspaliauskas.
Jaunas vyras sako, kad su G. Oliveriu maisto ir gėrimų duetui juos sujungė bendras požiūris į tai, ką daro. G. Oliveris atvirauja, kad ne vieną gėrimo rūšį sukūrė eksperimentuodamas ne tik deriniais, bet ir naudodamas sukryžmintus grūdų derinius bei prieskonius, kurie įprastai keliauja midaus ar net šampano gamybai.
Klaipėdiečiams degustacinės vakarienės pradžiai virtuvės šefas pasiūlė užkandį „Deganti meilė“ su Parmos kumpiu ir skrudintais svogūnais, tuno „sashimi“ spurgą, špinatų ir burokėlių traškučių, kuriuos rekomendavo derinti su rūkyto šamo kremu bei svogūnų ir sėklų duonos su degintu sviestu. Visa tai G. Oliveris sujungė su šviesiu ir lengvu alumi, kuris švelnia rūgštele pabrėžia ir papildo maistą.
Virtuvė šefo D. Praspaliausko ir jo komandos paruošti burokėliai su kreminiu ožkos sūriu, rostbifu bei krienų – garstyčių padažu puikiai papildė šviesus, gintarinis alus, maistą pabrėžiantis kiek ryškesnio rūgštelės poskoniu. Šis alus papildė ir šiltą lašišos užkandį su žaliaja citrina, žolelėmis ir rupūžės ikrais (Ciegorius, arba jūrų rupūžė yra apvaliapelekinių šeimos žuvis – DELFI past.).
Iberiko paršelio skruostas su bulvių, špinatų, meškinio česnako koše ir Madagaskaro pipirų padažu bendrą natą atrado su išvestinių grūdų alaus pievų skoniu. O finale šokoladinio pyrago su sūdytos karamelės putėsiais ir pasiflorų–šviežių uogų salotomis skonį pabrėžė tamsus, salsteli ir viskio poskoniu atsiskleidžiantis alus.
Abu mėgta eksperimentuoti, ieškoti geriausio sprendimo tuo pačiu stengdamiesi nebūti pernelyg pretenzingi. Jaunas vyras neslepia, kad dievindamas kulinariją kiekvieną kartą stengiasi sukurti šventę tiems, kurie ragauja jo patiekalus. O ilgametis bičiulis G. Oliveris, anot D. Praspaliausko, savo sukurto alaus įvairove maistą papildo dar kitokiomis natomis, nei to tikisi akys.
„Man patinka iššūkiai, aš tuo mėgaujuosi. Manau, žmonėms įdomiausia ragauti tai ką jie pažįsta, o derinys jau tampa kažkas įdomaus, tad ir parinkau vizualiai taip, kad žmonės nereikėtų galvoti kas čia toks lėkštėje, tam praleistų pusę laiko ir tik po to galvotų apie skonį. Dabar nereikia jiems gaišti laiko, jie iškart gali ragauti“, – atvirauja D. Praspaliauskas ir prisipažįsta, kad kai kurie jo šedevrai gimė atsitiktinai. Pavyzdžiui, temperuota lašiša – gerai įkaitinta orkaitė laiku neįsijungė, tačiau tai padėjo sukurti dar vieną šedevrą.
„Nemeluosiu, mano tikslas bandyti kažką išrasti XX amžiuje nėra taip paprasta. Tad imu pažįstamą produktą, pažįstamą techniką ir tuomet truputį patobulinu, kaip labiau patinka. Visuomet noriu įdėti truputį savęs, tad labai malonu, kai žmonės atpažįsta mano maistą ir ne kartą esu išgirdęs „tai yra tavo skonis“. Lietuvoje tikrai daug gerų šefų, kurie buvo mano studentai, yra nemažai vietų, kur aš apsilankiau ir padėjau patobulinti meniu pagal skandinavišką metodiką. Gera išgirsti, kai žmonės atpažįsta mano darbą“, – šypsosi D. Praspaliauskas.
Ne tik Lietuvos virtuvėse besisukiojantis šefas atviras – įkvėpimo jis ieško visur, tad su bendraminčiais ir su ilgus metus kartu dirbančia darnia komanda vieni kitus papildo naujais skoniais. Degustacines vakarienes į Lietuvą iš Danijos atvežęs D. Praspaliauskas prasitaria, kad jo gyvenime atsirado ir mūza, kuri suteikia įkvėpimo kurti ir drąsiai eksperimentuoti kulinarijos srityje.
