„Išmokysiu restoraną uždirbti pinigus, nes svetingumo verslas yra pardavimo verslas. Kiekvienas gali pavalgyti namie, bet tas pats žmogus gali atsinešti pinigus į restoraną ir gauti ne tik maistą, bet ir teigiamas emocijas. Klientai turi pinigų, bet restoranai nemoka jų paimti. Padavėjai yra silpniausia grandis. Jų darbas yra pardavinėti, o jie galvoja, kad yra lėkščių nešiotojai ir servetėlių lankstytojai“, – DELFI portalui teigė Andrius Užkalnis.
Nė vienas restoranas neišsilaiko be pakartotinių vizitų. Pirmąjį kliento apsilankymą gauti lengva: reklama ir atsiliepimai pritrauks daugelį iš 40 tūkst. smalsuolių Lietuvoje, kurie nuolat eina į naujas vietas. Biznis prasideda nuo antrojo vizito.
Dauguma naujų vietų Lietuvoje tesulaukia pirmųjų apsilankymų bangos. Po trijų mėnesių ji būna nuslūgusi, penktąjį mėnesį prasideda nuostoliai. Naujas meniu nieko nepadeda, nauja reklama irgi. Po metų restoranas užsidaro. Arba veikia 30% pajėgumo: patalpos pustuštės, staliukai stovi ir salė užsipildo nebent per dienos pietus. Nuomą jūs mokate kas mėnesį – už visą parą, ne tik už dvi pietų valandas. Darbuotojų atlyginimus irgi. Elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą, draudimą.
Jūs turite mašiną, bet variklis dirba tik vienu cilindru. Tik degalus srebia, kaip geras.
Laikas padaryti, kad viskas veiktų? Kad kiekviena diena neštų maksimalų pelną? Kad kiekvienas staliukas ir kiekvienas užsodinimas muštų į kasą tiek, kiek įmanoma? Kad kiekvienas darbuotojas stengtųsi taip, kaip šeimininkas – lyg dirbtų sau?
Nes tokie restoranai – aplink jus. Prie jų eilės, ir kuo daugiau žmonių laukia, tuo daugiau nori pas juos ateiti ir atiduoti jiems pinigus.
Padavėjas yra pardavėjas, ir pardavimo aš galiu išmokyti. Kaip elgiasi ir ko nori klientas, kur prarandami didžiausi pinigai, kurie galėtų būti jūsų. Už kokių lengvai pataisomų dalykų kliūva dauguma restoranų, neišnaudojančių potencialo. Ką ne taip darote jūs, ir galite nesunkiai pataisyti.
Aš nemokysiu šefo gaminti, o padavėjo – teisingai dėlioti šakutes ant stalo. Aš mokysiu juos parduoti ir uždirbti jums pinigus ir antrą, penktą ir dešimtą vizitą.
Tai nebus bendra paskaita. Aš skirsiu jūsų restoranui keturias dienas: dvi iš jų jūsų darbuotojai praleis mokymuose, skirtuose tik jiems. Mokysiu asmeniškai aš. Išnagrinėsiu, įvertinsiu ir paruošiu instrukcijas šeimininkui ir personalui. Ir paskui galėsite kreiptis tiesiogiai: naujas meniu, netikėtos problemos, sunkios situacijos – visada būsiu prieinamas konsultacijai.
Taip savo puslapyje www.laukineszasys.com rašė Andrius Užkalnis.
Pasidomėjus, kodėl nusprendė užsiimti šia nauja veikla, A. Užkalnis teigė, jog nori, kad Lietuvoje reikalai sektųsi geriau.
„Pats pusę gyvenimo praleidžiu užsienyje, ir matau ir žinau, kaip vyksta sėkmingas restoranų verslas. Ten jį vykdo ne Dievai ir ne antžmogiai, paprasti žmones, tik su gerais gabumais, kurie yra išmokstami. Apžvalgos „Laukinėse Žąsyse“ to neišmokys, nes tai yra visų pirma pramoginis projektas, skirtas žmonėms, kuriems patinka skaityti apie maistą ir valgymą. To išmokysiu aš, kalbėdamas su darbuotojais asmeniškai.
Sugalvojau tuo užsiimti didesnėm apimtim, nes ne kartą teko konsultuoti restoranus, didelius ir mažus. Jie patys mato, kad kažkas ne taip, tik nesupranta, kas. Patalpos išnuomotos, kėdės ir stalai stovi, darbuotojai algas gauna, virtuvė yra, produktai supirkti, o biznis vos sukasi. Tada pradedama kaltinti klientus, kad jie nemokūs, orus, šaltą vasarą, ką tik nori, tik ne savo darbo organizavimą. O tuo tarpu gretimai yra vietų, kuriose visada pilnas užsodinimas ir puikiai sekasi. Kaip? Nes jos moka pardavinėti“, – sakė jis.
„Pirmas klausimas visada – kiek kainuoja šitas malonumas. Atsakau, kad malonumo nenusimato, bus tik darbas ir nelabai malonūs žodžiai iš manęs, nes ateinu ne glostyti ar šūkiais motyvuoti, bet papurtyti ir pažadinti. Ir kad kursas visam restorano personalui kainuos nepigiai – 5000 EUR plius PVM, ir maisto prekėmis ar kepsniais mokėti nebus galima. Į keturių dienų programą įeis viskas: restorano darbo stebėjimas, valgiaraščio peržiūra, maisto ir gėrimų pajamingumo analizė, patrauklumo pakartotiniam apsilankymui įvertinimas (nes tik iš nuolatinio srauto galima pasidaryti pinigų), dviejų dienų mokymai personalui, o paskui mano darbo diena su jau apmokytais žmonėmis. Aš būsiu salėje su svečiais pats. Paskui bet kada galės į mane kreiptis, jei turės klausimų. Restoranų mokymai bus konfidencialūs: aš niekam nepasakosiu, kad štai juos aš paruošiau. Žinoma, jei pats restoranas norės tai paminėti, labai prašom. Aš neminėsiu, kaip neminiu jokių savo klientų viešai, nes gydytojai irgi nemini viešai pacientų pavardžių.
Ar 5000 EUR yra dideli pinigai? Žinoma, nors į šitą sumą įeina net keturios dienos mano darbo. Bet paklauskite restoranų, kaip jiems patinka mokėti kas mėnesį tiek arba dar daugiau nuomai, algoms, elektrai, draudimui, kai salė beveik visą laiką tuščia ir kasoje švilpia vėjai“, – į klausimą, kiek šis malonumas kainuos, atsakė A. Užkalnis.
Paklausus, ar buvo restoranų, kurie kreipėsi ir tokią paslaugą pas jau užsisakinėjo, verslininkas neslėpė: „Kad besikreipiančių į mane yra, tai faktas. Ar visi jie norės išsitraukti iš kišenės pinigus? Nebūtinai, bet tai turi būti jų sprendimas ir įsisąmonintas poreikis. Juk ir sudėtingoms operacijoms pas chirurgus daugelis žmonių gaili pinigų, sako, gal kaip nors. Taip ir restoranai: jei jiems malonu ar priimtina matyti pustuštę salę, kuri pildosi tik per dienos pietus, tada prašom. Jei patinka įsimušti į kasą tik tiek, kad vos pasidengia kaštai, tada irgi nereikia mano paslaugų.“
Andrius tikina, kad šitie kursai nebus susiję su jo rašomų „Laukinių Žąsų“ įvertinimu.
„Iškart sakau ir užtikrinu, kad šie vertinimai nebuvo, nėra ir niekad nebus perkama prekė. Vertinu subjektyviai, bet visada sąžiningai, ir nė vienas restoranas dar nėra iš manęs gavęs už pinigus įvertinimo. Jie tai žino: buvo bandžiusių pirkti. Kai kurie tų restoranų bus mano jau seniausiai aplankyti ir įvertinti, kiti bus aplankyti kada nors. Bet žinot, kas svarbiausia? Aš nemokysiu įtikti Užkalniui, kuris skiria įvertinimus. Mano apžvalga gali pritraukti kelių savaičių lankytojų srautą, kas yra smagu, bet tai dar nėra geras ir tvarus biznis. Geras biznis yra patikti klientui, kuris balsuos pinigais ir dažnais apsilankymais. Kad kiekviena kėdė per vakarą pradėtų nešti keliom dešimtim eurų daugiau. Ar įmanoma padaryti nuo kėdės per visą dieną 20 eurų daugiau? Aišku, kad taip! Tai penkios skardinės alaus, arba trys desertai, arba trys sriubos. Jei turite 40 sodinamų vietų, ir nuo kiekvienos iš jų pradėsite gauti 20 eurų daugiau kasdien, tai papildomi 800 eurų apyvartos per dieną, o per mėnesį tai 24.000 eurų. Čia ne pasaka, o padaromas, realistiškas dalykas”, – pokalbį baigė verslininkas.
