Paskui paklausai Paksą, antiskiepų mamas, acto garintojus, „kas anksčiau buvo litais, dabar tiek pat eurais“, Garliavos patvorį, „Barnevernet“ nuskriaustus, Juozaitį ir kitas oželytes, ir pagalvoji – kiek kalbėjo, aiškino, parodė ir įrodė kretinams gyvenimo tiesas, bet kretinai yra kur buvę, ir jiems yra „kaip į sieną žirniai“, pasak to nelaimingo kliento iš Petruičio 8, kuriam internetas vėl dingo.
Žinokit, aš lygiai taip pat jaučiuosi skaitydamas reakcijas į rašymus apie maistą. Rašau ta tema apie dešimtmetį, protingi žmonės edukuojasi, bet kaušų dauguma yra kur buvusi, ir jų niekas neprijungė prie elektros tinklo. Kaip ir anksčiau, burnos juda, varikliai sukasi, bet protas įjungtas į laisvą pavarą ir net nebuvo prabudęs.
1. Gaminkitės namie – nereikės vaikščioti po restoranus.
Man NEREIKIA vaikščioti po restoranus. Niekam nereikia vaikščioti po restoranus. Žmonės RENKASI taip daryti, nes jiems tai patinka ir norisi ir įdomu. Jums niekas neliepia eiti, gaminkitės arba nesigaminkite, kaip jums norisi, bet mano rašymai greičiausiai ne jums. Ką aš moku ar nemoku pats gaminti, yra ne jūsų reikalas. Ką aš rašau apie kitų gaminimą, visiems yra įdomu.
2. Man tai vis tiek pas mamą/ namie/ bulbikės su cibuliais iš kaimo skaniau/ ar visi turi dabar būti gurmanais/geriau už mano mamą niekas nepagamina.
Jūsų mama ir jos gaminimas šiaip niekam neįdomu, ir nieko nekaso, ką tu ėdei namie ir kas tau skanu. Pajusk skirtumą. Kvailiai paima meninį fotoalbumą ir sako, kad jie irgi taip gali nufotografuoti. Kine nuėję paėda spragėsių ir aiškina, kad jie scenarijų geresnį parašytų. Galbūt. Bet jūs niekam nerūpite, neapsigaukit. Ir jūsų mama. Ir ne, jūs neprivalote išmanyti apie maistą: nors ir grūdinį pašarą valgykite su savo bulbikėm – niekam nerūpi ir tai.
Jei jūs manote, kad jūsų mama skaniausiai gamina, jūs tiesiog nebuvote pas profesionalius šefus, arba jei buvote, nieko nesupratote. Kalbėti, kad niekas geriau negamina už jūsų mamą, yra tas pats, kaip sakyti, kad nėra geresnių muzikantų pasaulyje, negu jūsų Tautvydėlis, kuris antrus metus mokosi ant pianino muzikalkėje.
3. Visų skoniai skirtingi ir kodėl aš turiu galvoti kaip Užkalnis?
Skoniai tikrai kažkiek skiriasi, nors išlavinti skoniai panašūs vienas į kitą, o durniai, kuriems viskas skanu, yra identiško skonio, nes visi nuliai yra lygūs vienas kitam. Ir jums niekas neliepia skaityti maisto apžvalgų. Jos išvis ne jums, jeigu jums kyla tokie klausimai.
4. Užkalnis rašo tik savo nuomonę ir kas jis išvis toks.
Duh, laba diena. Aišku, čia tik mano nuomonė. Nuomonė yra kaip speneliai: visi turi. Tik kai kurių nuomonės niekam nerūpi (tavo, tavo mamos), o kai kurios yra plačiai skaitomos ir turi pasekmių. Jei tu tik dabar pastebėjai, kad čia tik vieno žmogaus subjektyvūs rašymai, tai tu geriau niekur neik iš namų, nes su savo pastabumu įkrisi į kanalizaciją.
5. Ar turi kokį išsilavinimą, kad rašai apie maistą, ar vapše esi kulinaras koks Gordonas Ramzis?
Šiaip turiu nemažai išsilavinimo, ir specializuoto irgi, bet (1) tu vis tiek nesuprasi ir (2) laisvoje šalyje kiekvienas laisvas ateiti, užsisakyti, suvalgyti, susimokėti ir reikšti bet kokią savo nuomonę kaip nori ir kiek nori. Niekam nereikia rodyti diplomo ar kursų baigimo pažymėjimo. Laisva šalis.
6. Čia kaip ir antireklama išeina, o tai jau kriminalas, galima į teismą paduoti ir gauti sumelę.
„Antireklama“ yra idiotų nuošneka: nė vienas žmogus, kuris nėra daužtas per galvą arba violetinis kretinas, nevartoja tokio žodžio. Tai yra prasimanymas kaip skiepų ryšys su autizmu. Nėra tokio teisinio termino ir veikos tokios nėra, o jei tu įsivaizduoji, kad mano veikla yra baustina ar kuris nors restorano savininkas šioje šalyje gali kažkaip apskųsti valgytojo nuomonę apie jo patiekalus, tai tu svaigsti labiau negu Šimašius apie nacionalinio stadiono statybą.
7. Kodėl tada sėdit ir valgot, o neišeinat, jei nepatinka, ir nesakot darbuotojams ten, nes reikia iškart reikšti pretenzijas, o ne paskui rašyti.
Todėl kad mano darbas yra išsėdėti iki galo, kad galėčiau susiformuoti nuomonę, kaip ir teisėjo darbas yra išklausyt visą bylą o ne sakyt „eikit... visi, man šitas kaltinamasis jau vien iš veido baisus kaip velnias, užknisot su tokiom bylom, jums dešimt metų kaliuzės ir nenoriu jūsų daugiau matyt“. O kada reikšti pretenzijas ir ar žodžiu, ar raštu, ar į veidą, ar į užpakalį, yra mano reikalas, ir restoranas neturi jokios teisės rinktis, apeliuoti ar protestuoti.
Prieš plius minus 25 metus ar panašiai lietuviai pradėjo važinėti į JK, ir imigracija juos kratydavo, ypač kurie labai maušai atrodė ir nelegaliais darbuotojais smirdėjo, ir kai kurių neįleisdavo į šalį, tai jie draskėsi ir klausė: mes norim apeliuoti. Žinot, ką jiems sakė? „Jūs neturit tokios teisės. No appeal.“
Taip ir su restoranais. Nepatinka nuomonė? Eikit pakraujuot pas save Feisbuke, ten ateis jūsų trys draugai ir mama jūsų paguosti. Bet tai ir viskas. Galit vakare parašyt prisigėrę man e. laišką, kaip kai kas darė: jo niekas neskaitys, bet jums bus lengviau.
8. Ne taip turi būti rašoma restoranų kritika, o tu, kritike, baik valgyti ir susirask normalų darbą.
Tu klysti, nes esi durnas. Pirmiausia, valgo visi, net ir tu pats valgai, nors ir labai nesėkmingai, nes tau tavo mama yra didžiausia kulinarė, kurią sutikai gyvenime. Antra, mano darbas yra maždaug aštuonis kartus geriau apmokamas negu tavo (čia kiek aš gaunu per mėnesį ir kiek tu), o skaičiuojant, kad tu darbe stumdaisi 40 valandų per savaitę, o aš apžvalgas darau ir rašau kokias 4 valandas per savaitę, tai aš uždirbu maždaug 80 kartų daugiau už tave, tai kuriam iš mūsų reikia geresnio darbo? Trečia, tu nežinotum, kur yra gera restoranų kritika ir kur bloga – net ir tada, jei tau su ta kritika pradėtų daužyti galvon.
9. Jeigu viena vakarienė atsieina 200 eurų, tai kiek per mėnesį uždirbi? Kaip taip valgyti, kai gauni 400?
Pirmiausia, ne kasdien tokios vakarienės. Antra, čia tas pats, kaip klausti, kaip tau nusipirkti tokią mašiną kaip Benedikto Vanago gaunant minimumą. Arba kaip lošti krepšinį, kai tavo ūgis 1,55. Niekaip. Kas tau pasakė, kad tau kažkas priklauso? Niekam niekas nepriklauso. Parduotuvėje irgi visko pridėliota, ką nusipirksi, tas tavo, bet ji tau nieko neskolinga. Restoranas neturi prievolės tau duoti kijevą už tau prieinamą kainą.
10. Kas susimoka, tas ir gauna gerą apžvalgą ir penkias žąsis. Čia reketas, jis reikalauja pinigų atėjęs, daug kas apie tai šneka.
Nu pabandykit nupirkti nors vieną. Apie tai tiek kalbama, tik dar niekas nematė nė vieno restorano, kuris tai būtų padaręs, ir niekas dar nėra pasakęs, kad štai iš manęs Užkalnis prašė pinigų ir žadėjo apžvalgą. Nuostabus kvailių požymis yra dešimtmetį trunkantys vapesiai „visi kalba, kad“ ir „nėra dūmų be ugnies“. Būna dūmų be ugnies, ir jie yra tavo galvoje.
11. Aš irgi taip galiu valgyt ir rašyt.
Tikrai gali, tai pirmyn. Aš niekieno leidimo neprašiau, tau irgi jo nereikia.
