Yra vienas dalykas, be kurio daugelis iš mūsų nepradeda ryto, sako M. Mikutavičius, pristatydamas LRT RADIJO laidos „Darbas – ne vilkas“ pašnekovę A. Jakubauskaitę. Tai – ne bučinys, dantų pasta ar cigaretė, o kavos puodelis, reiškiantis ne tik didžiulę industriją, bet ir visą kultūrą, su kuria auga nauja karta.
Paklausta, kodėl žmonės geria kavą, pašnekovė sako, kad tam gali būti daug skirtingų priežasčių – vieni kavą geria, nes yra nuo jos priklausomi, jiems reikia kofeino dozės, kad pabustų ir būtų žvalūs, kitiems tai yra tarsi įrankis – pertraukėlės metu mėgaujasi skaniu gėrimu ir pailsi. Kiti tiesiog gurkšnoja eidami kur nors.
Barista dirbanti A. Jakubauskaitė sako, kad pati kavą mėgsta ir geria jau daug metų: „Tikriausiai kavą pradėjau gerti dar būdama mokykloje, kai mano draugės dar to nedarė. Mano tėvai ją gėrė, todėl ir aš pamėgau paprastą juodą kavą.“
Visgi mergina pripažįsta, kad jei žmogus, niekada negėręs kavos, gautų juodos kavos puodelį, jam ji greičiausiai nepatiktų. „Jeigu jis išgertų juodos kavos puodelį pirmą kartą, nežinau, ar jam labai patiktų intensyvus ir stiprus skonis. Bet jei jis ateitų pas mane į kavos barą, paklausčiau, kokios kavos norėtų – ar juodos stiprios kavos, kaip espreso, ar švelnesnės brew kavos, – sako pašnekovė ir patikslina, – brew kava yra filtruota.
Yra tam tikri įrankiai, kuriuos naudodami išverdame tokią kavą – ji nebėga per aparatą, kaip espreso. Brew kavos skonis atsiskleidžia visiškai kitaip – ji yra švelni, aromatinga, galima justi tokias skonių natas kaip gėlės, šokoladas, riešutai. Tai ne priemaišos, o skirtingų kavos pupelių iš skirtingų regionų ypatybės.
Kaip Lietuvoje turime skirtingų rūšių obelis ir skirtingų skonių obuolius, taip pat yra ir su kavamedžiais – skirtingos pupelės, iš skirtingų regionų skiriasi savo skoniais.“
Namie, tokios kavos greičiausiai nepavyks pasigaminti. Paklausta, kodėl taip yra, A. Jakubauskaitė sako, kad viskas priklauso nuo to, kokią kavą namuose ruošiate. Nusipirkę šviežiai skrudintos kavos ir sumalę ją namuose gausite neblogą rezultatą. Jei tai bus tiesiog iš parduotuvės pirkta kava, neaišku, kur auginta, kada, kieno skrudinta, gero rezultato nebus. „Bet komercinė kava ir rūšinė (specialty) kava yra du skirtingi dalykai.
Ant rūšinės kavos pakelio galite matyti, kokiame aukštyje augo kava, kas ir kaip ją skrudino, koks bus kavos profilis. Ant komercinės kavos pakelio nebus tokios informacijos, greičiausiai bus paprasčiausiai parašyta 100 proc. arabika ir tiek. Tokia kava gali būti skrudinta prieš metus. Ji bus praradusi visą aromatą“, – rūšinės ir komercinės kavos skirtumus aiškina barista.
Rūšinė kava renkama ūkininkų plantacijose, panašiose į ekologiškus ūkius. Tokia kava yra renkama rankomis – žmogus nuskina kiekvieną prisirpusią uogą. Komercinė kava renkama mašinomis. Anot A. Jakubauskaitės, norint gauti gerą produktą, kiekvienas kavos auginimo ir apdirbimo etapas yra labai svarbus: „Viskas prasideda nuo kavamedžio ir jo auginimo, tada kava surenkama, vežama į stotis, kur yra apdirbama skirtingais būdais, galiausiai žalia kava yra vežama skrudintojams, kurių darbas irgi yra labai svarbus. Skrudinimas turi atsiskleisti geriausias kavos savybes. Vėliau kava keliauja į kavines, kur baristos turi pasistengti atskleisti kavos savybes.“
Paklausta, ar namuose gerti tirpią kavą yra blogai, A. Jakubauskaitė sako, kad priklauso nuo žmogaus skonio, tačiau toks produktas turi mažai bendro su tikra kava, todėl ji tokios negeria. Mergina sako, kad paprastai per dieną išgeria 2–3 puodelius kavos. „Aš į kavą žiūriu kaip į skanų gėrimą, o kofeinas taip smarkiai manęs neveikia. Dieną aš galiu pradėti be kavos – galvos man dėl to neskaudės. Kitiems nuo kofeino pradeda rankos drebėti, galbūt jie yra jautresni, priklauso nuo organizmo, – sako ji. – Žinoma, gali pasitaikyti ir kofeino perdozavimo, bet kava nėra nuodas, tiesiog reikia gerti saikingai.“
Plačiau – radijo laidos „Darbas – ne vilkas“ įraše.
