Atsiųstame pranešime Vilniaus ir Palangos restoranų „Žuvinė“ šeimininkė Rūta Sakalauskienė teigia, kad skanus ir tikrai kokybiškas maistas nebūtinai kainuoja brangiai. O apsilankyti restorane šiandieną – jokia prabanga.

„Dalintis maistu – vienas malonumas. Ypač, jei tai mažos užkandėlės. Jų asortimentas labai didelis, tad pasirinkti pagal savo skonį ir pageidavimus gali kiekvienas. Tokią tradiciją pastebėjome pakeliavę po Ispaniją. Viliamės, kad ši įsitvirtins ir Lietuvoje. Mat susėdus prie stalo galima ragauti ne tik keptą duoną su sūriu.

Be to, esu įsitikinusi, įsišaknijusį mitą, kad restorane galima lankytis tik išskirtinėmis progomis, galima pakeisti. Ragauti tapų galite sau leisti bene kiekvieną dieną. Tai šaunus pasirinkimas, kai norima laiką praleisti bičiulių ar kolegų draugijoje, mėgautis pokalbiais, o už vieną apsilankymą sumokėti iki 10 eurų“, – dėstė R. Sakalauskienė.

Rūta Sakalauskienė

Mokytis tik iš geriausių, anot R. Sakalauskienės, turi būti kiekvieno restorano siekis. O prisitaikyti prie vis augančių svečių poreikių privalu.

„Vilnius – didelis ir judrus miestas. Renginių ir susibūrimų čia visuomet daug. Pastebima ir „migracija“ iš vienos vietos į kitą. Atkreipdami į tai dėmesį nusprendėme savo lauko terasoje svečiams pasiūlyti kiek kitokį nei įprastą meniu. Kadangi esame žuvies restoranas, kaip ir Ispanijoje, užkandžiuose dominuoja žuvis ir jūrų gėrybės. Jų gaminimo subtilybėmis ir tradicijomis pasidalijo garsus virtuvės šefas, Ispanijos kulinarų rinktinės narys Luisas Salinero. Jis, beje, visai netrukus laukiamas ir Lietuvoje. Tikimės, kad išmokti ir praplėsti esamas žinias pavyks dar labiau.

Juk labai svarbu mokytis iš geriausių. Todėl, jei kviečiama ragauti ne lietuviškų patiekalų – jie turi nenusileisti originalams, patiektas maistas – pasižymėti kokybe. O ir tapas tapui nelygus. Profesionalų gaminamas maistas bus ne tik įdomus, kitoks, bet dar ir nematytas ant lietuviško stalo“, – pasakojo restorano vadovė.

Bendras stalas, gardus maistas ir gausus būrys draugų – viskas, ko reikia vasaros metu, mano R. Sakalauskienė. O išbandyti vis naują patiekalą – verta.

„Sakoma, kad pirmieji tapai buvo kur kas paprastesni. Tai tebuvo tik duona su chorizo dešra ar vytintu kumpiu. Jais buvo malšinamas alkis iki pietų ar vakarienės. Dabar ant tos pačios duonos puikuojasi kur kas gardesnis turinys. Todėl visuomet sakau, kad tokias užkandėles atrasti vis iš naujo – niekada nepabos.

Ir tam nereikalingos baltos staltiesės ir prašmatnus indų bei įrankių serviravimas. Kur kas svarbesnė kompanija ir žinojimas, kad šiandien neišleisite per daug“, – paragauti naujų Ispanijos skonių kvietė R. Sakalauskienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)