Vėl Anykščiai, antrą savaitę iš eilės? Kodėl gi ne, juo labiau, kad provincijos maitinimui aš jaučiu ypatingą pagarbą ir dėmesį. Niekas juk nenustebtų, jei būtų dvi apžvalgos iš eilės apie Vilnių, tai kodėl to paties negali būti apie kitą miestą? Dabar ne šiaip galėsite važiuoti į Anykščius pavalgyti: galėsite ten važiuoti kelioms dienoms. Jei jums mano apžvalga padarys įspūdį.
Štai dalykai, kuriuos šis restoranas daro gerai.
1. Įsikūrę ne kokios nors buvusios kooperatinės kavinės patalpose, o buvusio ūkininkų turgelio pastate (pripažinsiu, mes ten važiavome taksi, nes lijo, savo automobilio nenorėjome vairuoti nuo viešbučio, nes prie valgio manėme norėsią alkoholinių gėrimų, taip ir atsitiko), o tai prideda patalpoms charakterio. Klausiu vyro prie baro, sakau, o kas čia anksčiau buvo, šitame pastate. „Ko tik čia nebuvo“, sako jis. Žilos sienos daug mačiusios, matyt, čia nebuvo tik laidojimo namų ir skambučių centro, o viskas daugiau buvo. Gerai.
2. Pavadinimas yra gero pozicionavimo dalis. „Mandri puodai“ yra net geriau, nei Kauno „Višta puode“ – ir pakankamai chuliganiška, ir įsimenama, ir apie maistą. Kartu ir šioks toks pažadas, kaip ir Feisbuko puslapio nuotrauka su prabangiais virtuvės šeimininko peiliais, kad čia bus išskirtinio maisto.
3. Adresas. Kalno gatvė man patinka. Beveik kaip Užkalnio. Geras pasirinkimas.
4. Darbo laikas. Pirmadienį nedirba, ilsisi, kaip tikras mandras restoranas. Galima gerbti: jei restoranas gali sau leisti vieną laisvą dieną, reiškia, turi nuo ko pavargti, arba bent jau aš taip manau.
5. Interjeras yra tipinis geras vilnietiškos mados skverbimasis į mažą miestelį. Didelis „Rolling Stones“ plakatas, visas valgiaraštis kreida surašytas virš baro ir stalo futbolas. Keli staliukai. Nė iš tolo nesimato nertų servetėlių ir kitų standartinių provincijos grožybių. Gerai.
6. Facebook puslapis: atrodo informatyvus ir prižiūrėtas (galėtų pasimokyti daugelis sostinės restoranų). Daug turinio. Štai ką jie apie save sako: „Mandri puodai – kompanija draugų, kurie dažniausiai kalbasi apie virtuvę, maistą, jo skonį ir eksperimentus. Visi kolektyvo nariai ilgesnį ar trumpesnį laiko tarpą gyveno užsienyje, turėjo galimybę susipažinti ne tik su vakarų virtuve, bet prisiliesti ir prie Azijos egzotikos. Maistas mums – ne tik išgyvenimo šaltinis. Mes jį mylim, su juo eksperimentuojam, žaidžiam, degustuojam, dalinamės ir džiaugiamės.“
Dabar lengviau suprasti. „Mandri puodai“ yra tendencijos dalis. Tas pats buvo Anglijoje, Prancūzijoje, Skandinavijoje – ten taip ir atsirado netikėti skoniai ant paprastų parduotuvių lentynų. Todėl Suomijos kaimo parduotuvėlėje galima nusipirkti plėšytos kiaulienos, o greta esančioje alkoholio monopolijoje – lietuviškos degtinės (net dviejų rūšių). Besiskverbianti įvairovė yra laiko ženklas, ir ačiū Dievui, nes kuo daugiau provincijoje keistumo ir užsienietiškumo, tuo mažiau priplėkusio, buko žvelgimo sau į bambą, nuo kurio paskui visus norima aprengti tautiniais drabužiais. Žmonės keliauja po pasaulį, gyvena, dirba ar šiaip trinasi, pažįsta svetimus skonius ir juos parsiveža į namus. „Kažkada iš Lietuvos atėję, mes ir vėl sugrįšim Lietuvon“, rašė poetas Jonas Strielkūnas. Šiuo atveju žmonės sugrįžo į Anykščius.
Tai pažiūrim patiekalus. Čili sriuba (patiekalas, kurio anksčiau nemėgau, bet dabar, atrodo, galėčiau valgyti kasdien), 3,50 EUR, yra visiškai pavyzdinis. Gal namie būna skaniau, bet namai yra namai, o čia visiškai atitinka ir lūkesčius, ir labai kuklią kainą, optimizuotą Anykščiams (visgi čia dar ne vilnietiškas kainų lygis, gal ir gerai, gal ir teisingai).
Azijietiški makaronai su krevetėmis (5,50 EUR) yra ta tarptautinės patirties dalis, apie kurią kalbėta Feisbuke, bet nudžiugina mažiau. Tiesą sakant, visai mažai. Blankus patiekalas su labai daug aliejaus. Makaronai su aliejumi, pasakyčiau. Ne, antrą kartą neužsisakyčiau, nepykite.
Dviprasmiškus jausmus palieka plėšytos kiaulienos burgeris (5 EUR). Plėšyta kiauliena yra vienas skaniausių patiekalų, koks tik gali būti (su sąlyga, kad nesate vegetaras, nes jei esate vegetaras, tai naujienos jums nekokios, bet vegetarai tokio patiekalo ir neužsisako). Čia burgeris ir nebrangus, ir paprastas, bet toks paprastas, kad nieko daugiau apie jį negaliu pasakyti. Jei mėgstate plėšytą kiaulieną, jį suvalgysite, bet jis nepriblokš ir neapvers jūsų pasaulio. Kur tas puodų mandrumas, kai jo labiausiai reikia?
Geriau būtume šonkaulių neužsisakę, nes jei būtume juos praleidę, apsieitume be karčių žodžių. Tačiau mes žmonės paprasti, matome šonkaulius valgiaraštyje, ir ranka pati tiesiasi. Toks mėgstamas mums yra tas patiekalas. Čia šonkauliai (7 EUR) yra tragiški, deja. Lašiniai šonkaulių padaže, ir tiek. Gal nepasisekė su mėsa, o gaila. Taip neturėtų būti.
Dviese sumokame 27 EUR ir arbatpinigius. Man plėšo širdį šios apžvalgos rašymas, nes turiu būti nuoširdus. Puikūs, mieli, draugiški žmonės, kurie beveik viską padarė, kad restoranėlis būtų puikus ir kad iškeltų Anykščius dar aukščiau ant Lietuvos provincijos kulinarinio Olimpo. Nuostabi vieta nueiti išgerti kelis alaus ir pamatyti anykštėnų. Nuoširdžiai linkiu jiems sėkmės, ir kad puodai tikrai būtų mandri, ir puodų turinys mandras, ir kad viskas sektųsi taip pat, kaip pasisekė pavadinimas, vieta ir interjeras – bet prie maisto dar yra kur dirbti ir stengtis, tikrai tikrai.
Kol kas trys žąsys iš penkių.
Mandri puodai, Kalno g. 6, Anykščiai. Tel. +370 611 82866.Facebook profilis. Nuo antradienio iki ketvirtadienio - nuo 11:00 iki 22:00, penktadieniais ir šeštadieniais - nuo 11:00 iki 23:00, sekmadieniais nuo 11:00 iki 22:00.
