Tinklaraščio „Pietų pertrauka“ kūrėja Roberta Venclovienė jau ketvirtus metus vadovaujasi taisykle – kasdien pietauti skirtingose maitinimo vietose, o savo įžvalgomis dalijasi su DELFI skaitytojais.
Kartu su kolega į šį restoraną pietų atvykome apie 13.00 val. ir ramiai, nieko blogo nenujausdami atsisėdome pasidžiaugti dar tuo metu buvusiu geru oru lauko terasoje. Praėjus daugiau nei 10 minučių ir nesulaukus net padavėjos žvilgsnio, nors ši į mūsų pusę ėjo kelis kartus, jau buvome nutarę išeiti, bet smalsumas pasižiūrėti, kas bus toliau, nugalėjo. Likome ir toliau laukti visiškai neatsakingos ir išsiblaškiusios padavėjos.
Pagaliau patys paprašę sulaukėme bendro restorano meniu, o dienos pietų pasiūlymus padavėja pristatė žodžiu. Turiu pabrėžti, kad ji nė žodeliu neužsiminė, kad čia taikoma viena sriubos ir antro patiekalo komplekto kaina ar kad po pietų už simbolinę kainą galima užsisakyti ir dienos desertą. Informacijos jokios, o dėl to paskui dar turėjome vargo atsiskaitydami.
Tądien pietums galėjome rinktis šaltibarščių su bulvėmis (perkant atskirai – 1,5 Eur), kiaulienos sprandinę, itališkus virtinukus „gnocchi“, salotas su tigrinėmis krevetėmis arba picą (sriuba + antras patiekalas – 4,9 Eur, su pica – 4,3 Eur). Užsisakius dienos pietų kompleksą, desertas – keptas obuolys kainavo 30 centų. Aš užsisakiau sriubos ir kiaulienos sprandinę, kolega – tik tokį pat antrąjį patiekalą.
Ar skanu? Nors dienos sriubos užsisakiau tik aš viena, jos mums atnešė abiem, po to atsiprašė ir vieną nunešė atgal. Kažko ypatingo apie pačius šaltibarščius pasakyti negaliu, jie skanūs, su žalumynais, gerai išvirtomis bulvėmis šalia. Tačiau man užkliuvo jų porcijos dydis – nors lėkštė ir buvo gili, bet šaltibarščių joje buvo pripilta vos iki pusės.
Sulaukus antrųjų patiekalų, mums abiem nepatiko patiekalo „prekinė“ išvaizda. Ant stipriai pervirtų, sulipusių perlinių kruopų užmestos perkeptos kiaulienos sprandinės juostelės ir įvairių pjaustytų daržovių „salsa“: rauginti ir švieži agurkai, pomidorai, ridikai. Taip sugadinto maisto jau seniai nebuvau mačiusi ir valgiusi, tad nenuostabu, kad padavėja beveik pilną mano lėkštę turėjo nunešti atgal į virtuvę. Nežinau, ar čia visuomet taip, bet antrą kartą savo skrandžiui tokio šoko suteikti nenorėčiau.
Ar greita? Jei nebūtume patys kelis kartus kreipęsi į aptarnaujančią moterį, tikriausiai iš vis nebūtume papietavę. Iš viso mūsų pietūs šiame restorane truko daugiau nei valandą.
Kas įdomu? Šis restoranas įsikūręs „Vichy“ vandens parke, tad visas jos vidaus interjeras yra persmelktas su vandeniu susijusia tematika. Tačiau lauko terasa visiškai be „vandens“ prieskonio, su tipiniais lauko baldais ir su daug nenuneštų indų ant staliukų.
Apie aptarnavimą jau tikriausiai supratote, bet pasikartosiu, kad profesionalumo aptarnavusiai moteriai tikrai trūksta, o gal čia ir paties restorano kaltė – darbuotojus reikia motyvuoti. Nežinau, kaip yra iš tikrųjų, bet daugiau apie šią vietą galvoti nebenoriu.
Atsiskaitymas galimas tiek grynaisiais, tiek kortele.
Restoranas „Aloha“ („Vichy“ vandens parke), Ozo g. 14C, Vilnius
