A. Užkalnis išrinko geriausius Los Andželo pusryčius tarp žvaigždžių ir bomžų

Netiesa, kad du mėnesius Kalifornijoje vien sportavau ir valgiau avokadus. Taip, sportavau labai daug, taip, mitybą pakeičiau, taip, nusipirkau dviem numeriais mažesnius džinsus ir marškinėlių krūvą (keista, bato numeris padidėjo nuo 46 iki 47, bet čia gal nuo to begalinio vaikščiojimo, per dieną nueidavau apie 16-20 km), tačiau kam gyventi, jei nesilepini nors retkarčiais.

Tai mes ir lepindavomės, ir nuo paplūdimio San Pedro, kur gyvenome kaip Dievo ausy, mes kartais sėsdavomės į taksi ir važiuodavom į superdidmiesčio civilizacijos centrus, tokius, kaip Santa Monika, Los Andželo centras (Downtown) arba Vakarų Holivudas, kad pavalgytume superinį brančą, tai yra, vėlyvuosius pusryčius.

Pietų Kalifornija, ir ypač Los Andželas, yra ta vieta, kuri yra arčiausiai sveiko maisto. Prisiminus persivalgymo sportą Čikagoje, kai važiavome ten sutikti Naujųjų Metų, rinktinis, elitinis kalifornietiškas valgymas skiriasi nuo Čikagos (ir daugumos kitų Amerikos vietų) kaip dangus ir žemė. Žinoma, porcijos, europietiškomis akimis žiūrint, vis dar didelės, ir tradicinė ir nepajudinama Amerikos tradicija – papildyti kavos puodelį anksčiau, negu klientas spėja apie jį pagalvoti, vis dar veikia, ir patiekalų pagrindinės idėjos panašios (kažkas su kiaušiniais), bet jei likusi Amerika daugiau linkusi prie duonos ir bulvių, bulvių ir duonos, tai geriausios Los Andželo vietos jas keičia žalumynais ir ypač avokadais. Avokadas, sveikiausias pasaulio vaisius, galėtų būti Kalifornijos simbolis. O gal jis daržovė, nes žalias? Bet su kaulu viduryje, tai gal vaisius.

Pirmoji aprašoma vieta ir bronzos medalis iš Užkalnio „Laukinių žąsų“ – kruvinai madinga M Street Kitchen, prabangios Santa Monikos kuklesniame pakraštyje (dar keli kvartalai, ir prasideda Venice Beach su savo narkomanais, benamiais ir menininkais, kurie nekuria jokio meno). Nuomos kaina yra viskas, ir jei nenori, kad tavo patiekalų kainos tebūtų įkandamos rusų ir kinų turistams, privalai daryti kompromisus. Kodėl „kruvinai madinga“? Nes reikia laukti lauke. Mums žadėjo keturiasdešimt minučių, bet kažkaip atsirado staliukas po dvidešimties. Gal todėl, kad esu garsus.

Koks maistas? Turbūt vieni geriausi pasaulyje Benedikto kiaušiniai (mano draugė sakė, kad patys skaniausi gyvenime), sudėti ant plonai plonai supjaustytų bulvyčių vietoje bandelės. Aš valgiau kiaušinius, virtus be lukšto, su avokadais. Elegancija ir lengvumas.

Dar užsisakėme desertui po blynelį, ir tas blynelis buvo lėkštės dydžio ir piršto storio (dar yra ir variantas „blynelių krūvelė“, bet tik paknebinėjome. Tiek suvalgyti nėra įmanoma.

Dviese sumokėjome $58,37 ir palikome penkiolika dolerių arbatpinigių (visgi Amerika, čia dešimt procentų yra ne arbatpinigiai, o įžeidimas).

Antroje vietoje yra ir sidabro medalį gauna nežmoniško madingumo žvaigždžių gūžta Vakarų Holivude, karščiausioje Sunset Boulevard vietoje, įkvepiančiai sudėtingu pavadinimu „The Butcher, The Baker, The Cappuccino Maker“ – mėsininkas, kepėjas ir kapučino meistras. Čia turėjome rezervaciją, taksi atvežė anksčiau, pabandėme gauti staliuką anksčiau, nei mūsų rezervuotas laikas, ir, stebuklų stebuklai, gavome (ta mano šlovė pagaliau pradeda duoti rezultatų ne tik Vilniaus Halės turgavietėje, pasakysiu aš jums). Ir staliuką lauke. Absoliuti sėkmė. Pro šalį važiuoja tie Los Andželo autobusiukai, kurie vežioja turistus rodyti prabangiausių Beverly Hillso gatvių, senųjų Holivudo studijų vietų (pačiame Holivude jau seniai nieko nebefilmuoja, studijos išsikėlė į kitas, priimtinesnių kainų Los Andželo vietas), pristabdo, rodo pirštais – girdi, čia galima pamatyti daug žvaigždžių, čia jie valgo. O tai kaip gi. Žiū, Užkalnis sėdi. Pamojavau vienam autobusui, žmonės iš jo pamojavo man atgal.

Restorane sėdi iki skausmo gerai atrodantys žmonės, kai kurie jų atrodo kaip režisieriai. Gal ir yra režisieriai. Viena iš trijų merginų, sodinančių prie staliukų ir tikrinančių rezervacijas, apsirengusi kaip į vakarėlį, išsitiesinusi plaukus, plonos kojos auga nuo pažastų. Vis dar tikisi, kad koks nors prodiuseris ateis valgyti ir ją pastebės.

Padavėjas buvo stebukladarys. Jis dirbo pasakišku greičiu ir kartu kiekvienam klientui sudarė tokį įspūdį, kad jam turi marias laiko. Nepatenkintą juodaodę senolę, sėdinčią mišrioje kompanijoje prie gretimo staliuko, sugebėjo pralinksminti taip, kad ši užsisakinėjo vieną kokteilį po kito prie savo šventinių pusryčių (vienas kokteilis – septyniolika dolerių), ir pasakojo apie valgiaraštį taip, kad jį galima būtų leisti į sceną ir publika jo klausytųsi valandą. Aš valgiau Benedikto kiaušinius, o mano draugė valgė omletą su jūrų gėrybėmis, ir ten buvo ne dvi krevetės, kaip tikėtumeis Lietuvoje. Ten jūrų gėrybių buvo daugiau negu kiaušinio. Krabai, šukutės, ikrai. Atvažiuosiu ir vėl ten. Nuotaika buvo tokia dekadentiška, kad pusryčiams išgėriau džino su toniku. Keista, bet absoliučiai turistinė, pasipūtusi vieta sugebėjo būti tobulai draugiška ir, kas be ko, maistas buvo iš kosmoso. Sumokėjome apie aštuoniasdešimt dolerių ir arbatpinigius.

Aukso medalį gauna plačiai žinoma kulinarija, picerija ir kultinė pusryčių vieta Los Andželo centre, „Bottega Louie“, dydžio sulig beveik „Siemens“ arena (gerai, juokauju – apie 300 sėdimų vietų), ir ten yra kultinis taškas, kur susikerta septintoji gatvė ir Grand Avenue. Lankytojų apimtys tokios, kad pasitikimo staliuke dirba keturi žmonės: rezervacijų priėmėja, pasitikimo viršininkas ir dvi sodintojos prie staliukų. Ir jie nesnaudžia. Ten parūkyti nebūna kada. Ten pailsėti nebūna kada. Ten visi dirba, lyg jų vaikų gyvybė priklausytų nuo jų darbo tempo.

Kiaušinis, virtas marškinėliuose, su krabais, buvo kitas pasaulis. Taip, sumokėjome su arbatpinigiais apie šimtą dvidešimt dolerių (dar ir ten sugebėjau kokteilį išgerti), bet tempas, energija ir kokybė buvo to verti. Vien pusryčių virtuvėje (atviroje) darbuojasi apie dvylika žmonių. Jei norite vietos, po kurios žinosite, kad privalote grįžti į Kaliforniją, eikite ten.

Aš antradienį skrendu į Vilnių, bet, manau, laikinai. Nudirbsiu darbus, ir atgal prie Ramiojo vandenyno. Aš dabar nebegaliu be Kalifornijos gyventi, ir šios trys pusrytinės vietos nemenkai prie to prisidėjo.

„M Street Kitchen", 2000 Main St, Santa Monica, California 90405. Tel. [phone]. Tinklalapis: mstreetkitchen.com

„The Butcher, The Baker, The Cappuccino Maker", 8653 West Sunset Boulevard, West Hollywood, California, 90069. Tel. [phone]. Tinklalapis: http://bbcmcafe.com/

„Bottega Louie, 700 South Grand Avenue", Los Angeles, California 90017. Tel. [phone]. Tinklalapis: https://www.bottegalouie.com/