Keliauti po pasaulį verta dar ir todėl, kad išbandai naujus skonius, naujoviškus įvairių pasaulio tautų sukurtus patiekalus. Ir... atveži idėjų Lietuvos verslininkams, kad sėkmingus pavyzdžius jie pritaikytų mūsų rinkoje. Ši istorija būtent tam ir skirta – smulkieji ir stambieji verslininkai, dėmesio, kas bus pirmas, tam sėkmė garantuota.
Šie ledai, apie kuriuos nusprendžiau papasakoti jums, įvairiose šalyse vadinami skirtingai. Amerikoje tai „Wowfulls“, Kinijoje „gain dan jai“ (išvertus reiškia mažas vištos kiaušinis), Londone juos vadina „Honkongo ledais“.
Bet nors pavadinimai ir skiriasi – jų pateikimas daugmaž vienodas, skonis irgi toks pats. O svarbiausia, visuose pasaulio kraštuose žmonės dėl jų eina iš proto.
Pirmą kartą juos pamačiau pernai Niujorke, menininkų pamėgtame Williamsburgo rajone, kur kiekvieną šeštadienį vyksta „Smorgasburg“ gatvės maisto mugė. Iš viso pasaulio suvažiavę prekeiviai čia gamina tai, kas populiaru jų kraštuose. Amerikietiški burgeriai, japoniški sušiai, itališki makaronai ir t.t.
Tiesa, „Smorgasburg“ mugėje viskas pateikiama kiek ypatingiau, nei esame įpratę. Nauji skoniai, negirdėti deriniai, kartais net netikėtos spalvos. Niujorkiečiai sako, kad čia gimsta pasaulinės gatvės maisto mados. Pavyzdžiui, pristato koks pavienis prekiautojas kokį niekam nematytą sumuštinį. Per vieną popietę jį išragauja patys populiariausi tinklaraštininkai ir paskleidžia apie jį žinią milijonams sekėjų. Tada atvyksta didžiausių žiniasklaidos priemonių žurnalistai, ima filmuoti, fotografuoti... Ir štai taip lengvai, per porą savaičių patiekalas užkariauja žmoniją.
Kiekvieną sezoną „Smorgasburg“ turi savo hitus, prie kurių išsirikiuoja eilės (apie kelis jų papasakosiu netrukus, kitose Delfi straipsniuose). Dažniausiai apie tokius patiekalus didžiausi JAV dienraščiai ne tik parašo straipsnius, bet ir išspausdina pirmuose puslapiuose. Taip buvo ir su „Wowfulls“ ledais parduodamais palapinėje.
Kaip naujovių apžvalgininkė Margaret Abrams rašė įtakingame portale „Observer“: „Tai ledai, kuriuos privalote nufotografuoti ir patalpinti į savo „Instagram“. Pirmiausia pasidžiaugti, kad sugebėjote juos nusipirkti ir atlaikyti ilgą laukimą. Ir dar todėl, kad jie puikiai atrodo. Lyg specialiai būtų sukurti nuotraukoms.“
Tai buvo ilgiausia eilė prie maisto, kokią teko matyti. 40 minučių laukimo. Bet tai dar ne viskas, daugybė tokių, kurie bando lįsti be eilės. Reikia visus juos nustumdyti. Pakovoti... Vienam paaiškini, kad stotų į eilės galą, ateina kita, kuri skundžiasi kojų skausmu arba kad kažkur vėluoja. Ir taip be perstojo. Tai tikrai labai vargina, ypač kai iš eilės priekio vis ateina gandas, kad ledų gali nelikti, kad tuoj bus parduota paskutinė porcija. Vis tik suspėjau, sumokėjęs net 9 dolerius aš juos gavau.
Ir tai tikrai gražiausi ir fotogeniškiausi ledai pasaulyje!
Specialiame burbuliniame vaflyje daugybė priedų: vaisių, sausainių, glaistų, pabarstukų, na ir patys ledai. Įtarčiau, kad porcija dviguba. Bet taip skanu, kad nejučiomis suvalgai vienas.
Šio patiekalo paslaptis labai paprasta: jeigu nebūtų ledų tas daiktas būtų toks pats skanus. Jeigu nebūtų karštos karamelės, vaisių ir sausainių trupinių – jis vis tiek būtų skanus. Nes pati pagrindinė ir pati gražiausia „Wowfulls“ dalis yra storas, burbulinis vaflis. Būtent jis sukėlė pasaulinę revoliuciją ir pritraukė tiek daug dėmesio.
Skoniu ir receptūra jis tarsi mūsų šakotis, gaminamas iš daugybės kiaušinių, sviesto ir cukraus. Kepamas specialioje keptuvėje, primenančioje tą sovietinę, kurią daugelis Lietuvoje anksčiau turėjo namuose ir kepdavo naminius vafliukus.
Burbulinio vaflio atsiradimo istorija labai miglota ir skirtingose šaltiniuose aprašome kitaip. Neabejojama tik dėl vieno fakto – sukurtas ir pirmą kartą iškeptas jis buvo Honkonge maždaug 1950 metais.
Viena versija skelbia, kad neįvardintas kiaušinių pardavėjas taip nusprendė panaudoti suskilusius ir prekybai jau netinkamus kiaušinius. Kita versija vaflio atsiradimo priežastimi vadina pokario laiką, kai kiaušiniai būdavo deficitas. Atseit kažkas sugalvojo juos praskiesti su kitais produktais ir kepti tokius vaflius, kad kiaušinių skonio galėtų paragauti kuo daugiau žmonių.
Iš mažų burbuliukų sudarytas vaflis daug metų buvo pardavinėjamas Honkongo gatvėse kaip atskiras desertas. Net ir iki šiol jis pažymimas kaip svarbiausias ir populiariausias gatvės užkandis šiame mieste. Tačiau miestelėnams nusibodo tas pats skonis, tas pats pateikimas... Ir prieš penkerius metus viena didelė įmonė nusprendė vaflius naudoti ledų prekyboje. Du tarsi niekuo neypatingi saldumynai – vafliai ir ledai juos sujungus tapo sensacija.
Užpernai jais imta prekiauti Niujorke, jau minėtoje „Smorgasburg“ mugėje. O pastaraisiais metais išplito ir kitose šalyse.
Pavasarį, kai lankiausi Londone, prie tokių ledų hipsteriškame Brick Lane rajone stovėjo dar daugiau žmonių nei Niujorke. Jų kaina Britanijoje panaši, kaip ir Amerikoje – 8 svarai. Stovėjimo eilėje laikas čia siekė apie valandą.
Pigesnį ir šiek tiek mažiau puošnų variantą prieš mėnesį teko matyti Šanchajuje. 3 eurus už porciją čia sumoka ne tik turistai, bet ir alkani miesto benamiai.
Kaip aiškino „Gain dan jai“ pavadintais ledais prekiaujantis vaikinas – jie ne tik gražūs ir tinkami nuotraukoms, bet ir labai maistingi bei sotūs. „Vienoje porcijoje gaunate mažiausiai 4 kiaušinius“, – aiškino jis man. Vafliukais šiame prekybos taške Šanchajaus senamiestyje pasirūpino neblogai, o štai visa kita – gana prastos kokybės. Ledai iš aparato, vandeningi, beskoniai. Priedai irgi neįspūdingi. Todėl ir kaina perpus mažesnė.
Niujorke „Wowfulls“ pardavėjas sakė, kad tikrame šio deserto recepte privaloma naudoti pačios aukščiausios, taip pat iš kiaušinių gaminamus ledus. Kinijoje ar Amerikoje, nesvarbu – rekomenduojama dėti itališkus, kelių konkrečių gamintojų. Vienoje porcijoje – du kaušeliai. Taip pat šiam desertui netinka konservuoti ar šaldyti vaisiai, jie turi būti švieži, sezoniniai. Daugiau taisyklių nėra.
Eilės prie deserto susidaro ne tik todėl, kad jo nori daug pirkėjų. Bet ir todėl, kad vienos porcijos paruošimas užtrunka net iki trijų ar keturių minučių. Pirmiausia kepa vaflis, tada pardavėjas leidžia rinktis, kokių priedų norite. Dar ne viskas – pabaigoje, prieš ledus paduodant į jūsų rankas – pardavėjas užsiima puošyba. Pudruoja, pateplioja. Kaip ir minėjau – burbuliniai ledai privalo atrodyti fotogeniškai. Juk pagrindinė jų populiarumo paslaptis yra grožis. Gražiausi man jie pasirodė Niujorke, ten, kur gyvena daugiausia dėl socialinių tinklų pamišusių žmonių.
Burbulinio vaflio manija jau pasiekė mūsų kaimynes Lenkiją ir Latviją. Rygoje ir Varšuvoje atsidarė kelios jais prekiaujančios kavinės.
Vokietijoje tokius vaflius imta derinti su dešrelėmis ir kiauliena. Ukrainos mieste Lvove burbulinį vaflį galima nusipirkti su ikrais.
Amazon.com internetinėje parduotuvėje paprasčiausią burbuliniams vafliams skirtą keptuvę galima nusipirkti už 40 dolerių. Tačiau vien namuose iškeptas vaflis nebus labiausiai pasaulyje fotografuojamas desertas. Jums reikės fantazijos, ledų ir visų kitų priedų pateikimui.
Ką reikia žinoti:
Atkreipkite dėmesį, kad viename burbuliniame vaflyje turi būti nuo 20 iki 35 burbuliukų. Jeigu gaunate mažiau – skųskitės, prašykite pakeisti.
Tokie vafliai negali būti iškepti iš anksto. Juos pardavėjas turi iškepti tada, kai užsisakote, jums matant. Nes pašildytas kiaušininis vafliukas nebe toks skanus ir ne toks traškus, kaip šviežiai keptas.
Naudojate „Instagram“ ir svajojate surinkti daug „like“ paspaudimų? Nufotografavę šiuos ledus nepamirškite grotažymių #BubbleWaffle, #Eggpuff, #eggwaffle, #puffe, #GaiDaanJai, #egglet. Jos jums garantuos, kad nuotrauką pamatys ir kiti šių ledų gerbėjai. Žinoma, uždėkite ir populiariausią pasaulyje maisto žymę #FoodPorn.
