Viena iš vietų, kurios visų maitinimo įstaigų pavadinimų šiuo metu tikrai negalėčiau išvardinti, yra Vokiečių gatvė.
Čia pastaraisiais metais atsidarė tiek naujų vietų, kad vien šioje gatvėje galėčiau pietauti bent jau savaitę ar daugiau. Taigi pats laikas pasidalinti įspūdžiais iš šioje gatvėje atsidariusio pirmojo Baltijos šalyse tradicinių japoniškų koldūnų baro „Gyoza“.
Atvykę čia su kolega užsisakėme po indelį raudonosios miso sriubos ir japoniškų koldūnų gyoza su daržovėmis ir kiauliena. Toks bendras pasiūlymas čia kainuoja 4,9 Eur. Stalo vanduo nemokamai. Tiesa, vietoj sriubos galima pasirinkti wakame (jūržolių) arba kimchi (raugintų kopūstų) kaip užkandį arba užsisakyti vienu euru brangesnį derinį ir gauti gyudan su jautiena (sušių ryžių su priedais) ar tonkatsu su kiauliena ar vištiena (jeigu labai paprastai, tai – kepsnys). Dienos pietų pasiūlymai čia visuomet tokie pat.
Ar skanu? Pakankamai šiltas sriubas mums pristatė labai greitai, tik sutrikome iškart pastebėję, kad pamiršo atnešti šaukštus. Bet pasirodo ne – šį japoniško sveikatos šaltinį reikia gerti, o ne valgyti su šaukštu! Nežinojome, susidomėjome ir pradėjome ją gerti. Mano skrandį užliejo labai malonus jausmas, nes sriuba, nors nuotraukoje ir atrodo labai paprastai, buvo puikaus skonio, su tofu gabalėliais ir žaliais svogūnų laiškais. Jau susiradau šios sriubos receptą, tikrai gaminsiuosi ir namie.
Mums tik pabaigus gardžiuotis sriubomis, aptarnavęs vaikinas pristatė koldūnus, prie kurių iš anksto užsisakėme (tai įeina į nurodytą kainą) ir padažus: tradicinį japonišką ir naminį saldžiarūgštį. Koldūnai buvo gardžiai apskrudinti, o po to pagarinti.
Šiuos japoniškus koldūnus reikia ne virti – jų ypatybė yra ta, kad jie gaminami specialiu būdu: iš pradžių koldūnai yra apskrudinami, o tuomet į specialią gyoza keptuvę įpilamas vanduo ir koldūnai likusį gamybos laiką garinami. Taip apačia tampa traški, o viršus minkštas. Tešla plona – gali matyti net jų įdarą. Tai dar vienas skirtumas nuo mūsų tradicinių lietuviškų koldūnų.
Prie mano porcijos dar labai tiko tradicinis japoniškas sūriai rūgštus sojos ir acto padažas, nors ir saldžiarūgštį kolega gyrė. Gyoza koldūnai mums labai patiko.
Ar greita? 12.00 val. pietaujančių nebuvo labai daug, tad mus aptarnavo ir maistą pristatė labai greitai. Papietavome per 40 min.
Kas įdomu? Šio baro erdvė nėra didelė (pamenu čia anksčiau veikusią vietą ir jos dideles gardžias spurgas), bet įrengta jaukiai ir švariai. Čia sėdėsite prie aukštų staliukų, o visai šalia matysite atvirą gamybos procesą. Azijietiškų motyvų ne per daugiausia.
Būtent toks interjeras, pasak baro įkūrėjo Manto, ir vyrauja tokio tipo baruose Japonijoje. Atvira virtuvė čia svarbi, kad žmonės galėtų matyti, kaip gaminami gyoza koldūnai ir ruošiami kiti patiekalai.
Idėja atidaryti tokį barą Mantui kilo po kelerių Japonijoje praleistų metų. Ten jis japonų virtuvės paslapčių mokėsi iš vietinių šefų. Išmoko, parsisiuntė specialų gyoza aparatą, ir baras (ne restoranas) atidarytas!
Trumpa išvada. Japonų virtuvės kultūrą galima pažinti net neišvykus iš Vilniaus. Tą įrodo tiek anksčiau mano aprašytas japonų restoranas „Kamikadzė“, tiek šis unikalus koldūnų ir kitų japoniškų patiekalų baras.
Atsiskaitymas galimas tiek grynaisiais, tiek kortele.
Baras „Gyoza“, Vokiečių g. 14, Vilnius
