Šį kartą pradėsiu ne taip pozityviai – nuo problemos. Jeigu dirbate netoliese, tikriausiai turite jums priskirtą automobilio stovėjimo vietą, bet mums, atvykusiems dviem automobiliais, buvo gana didelis iššūkis surasti, kur juos palikti, tad teko nemažai pasivažinėti aplink.

Pagaliau nusigavę iki restorano pietums galėjome rinktis iš dviejų sriubų (1,2 Eur – jei užsisakai tik jos, 0,9 Eur – prie karštojo patiekalo), trijų karštųjų patiekalų (nuo 3,2 Eur), trijų skirtingų burgerių, trijų rūšių salotų (nuo 1,3 Eur). Pasisaldinti galėjome mažučiu desertu (0,5 Eur). Stalo vanduo nemokamai, įsipilti galima čia pat iš čiaupo savitarnos zonoje.

Kiekvienas iš mūsų kompanijos pasirinko skirtingai: aš užsisakiau kompleksą, kurį sudarė moliūgų sriuba, lazanija su ridikų ir morkų salotomis, mini desertas ir stiklinė naminio kompoto. Už šį kompleksą sumokėjau 5,4 Eur. Kartu pietavę vaikinai pasirinko moliūgų sriubą ir po antrąjį patiekalą ir už tai sumokėjo 4,3–4,8 Eur, o draugė – sriubą ir dviejų rūšių salotas. Mūsų nuomone, pasirinkimas čia tikrai platus, bet svarbu ne tik tai.

Ar skanu? Mums visiems moliūgų sriuba skonio prasme pasirodė labai spalvinga. Tai nebuvo tipinė trinta moliūgų sriuba su skrebučiais, čia buvo įdėta kažko daugiau ir tas kažkas (prieskonis) puikiai čia tiko. Sriubos indelis nebuvo didelis, bet valgant antrąjį patiekalą tokios porcijos tikrai pakako.

Lazanija pasirodė per daug „mėsiška“. Atrodo, lyg valgytum tik jautieną, o makaronų lakštų beveik nesijaučia. Tad nors skonis buvo geras, mes nuo tokios didelės mėsingos porcijos labai apsunkome (aš pusę jos ir palikau).

Vištienos šlaunelę pasirinkusiam draugui ji pasirodė gardi, tačiau šio patiekalo džiaugsmą sugriovė neiškeptos bulvės su morkomis, tad jas taip pat teko palikti lėkštėje.

Labiausiai savo pasirinkimu džiaugėsi salotas pasirinkusi draugė – jos derinys neapsunkino, o pačios salotos buvo šviežios ir skanios.

Ar greita? Papietauti atvykome apie 11.40 val., sakyčiau, labai tinkamu metu, nes išvengėme laukimo eilėje, be to, galėjome detaliai paklausinėti apie maistą ir pasirinkti jaukų staliuką. Papietavome maždaug per 30 minučių.

Maisto užsakymo ir pasiėmimo principas, jeigu neužsakai atskirai ruošiamų patiekalų, kaip kad tądien siūlytų burgerių, paprastas – pasiimi padėklą ir keliauji prie maisto barų, kur tau čia pat įdeda maisto ir iškart gali už jį atsiskaityti. Bekontakčių kortelių skaitytuvo čia dar nėra, tad vėlgi rekomenduočiau jį įsidiegti ir taip gerokai sumažinti pietaujančių eiles.

Kas įdomu? Restoranas turi dvi paskyras „Facebook“ – vieną bendrąją, kitą skirtą tik pietums, tad būtent čia galite rasti informaciją, ką galima paragauti pasirinktą dieną. Mes namų darbų neatlikome ir į restoraną atvykome rinktis jau vietoje. Visa laimė, kad atvykome prieš patį pietaujančiųjų bumą, nes tikrai reikėjo suprasti, kaip ir ką galime pasirinkti, ir viską detaliai papasakojo aptarnaujantis personalas. Tikiu, kad ir kitiems pirmą kartą čia besilankantiems kyla daugybė klausimų, tad čia vėlgi draugiška rekomendacija – padaryti informacinių lentelių su instrukcija, kaip čia susidėlioti komplektą, kur laukti maisto ir pan.

Nors įsikūręs šis restoranas biurų komplekse, kur darbo valandos labai aiškios, pats restoranas dirba ilgiau ir čia tikrai galima atvykti vakarienės. Konkrečios dienos darbo laiką rekomenduoju pasitikrinti jų bendroje „Facebook“ paskyroje.

Restorano erdvė moderni, šviestuvai-lemputės, aukštos kėdės, žalumos instaliacijos ant sienų sukuria jaukumą, tad pietauti čia tikrai gera.

Trumpa išvada. Džiugu, kad vis daugiau įvairių virtuvių, paremtų skirtingais technologiniais sprendimais, kuriasi naujuose biurų kompleksuose ir griauna valgyklų stereotipus. Žalgirio gatvė, kurioje restoranas ir yra, garsėjo nebent savo klinika, ilgą laiką buvo niekuo neypatinga, o dabar ji turi štai tokį restoraną, kur dar tikrai norėsiu sugrįžti ir ne tik pietų.

Restoranas „Untold“, Žalgirio g., Vilnius