„Kai pradėjau rašyti tinklaraštį, dirbau šeimos versle. Tėtis vadovavo parduotuvei Klaipėdoje, aš – Vilniuje. Šio darbo nepavadinčiau nemylimu, tiesiog tai nebuvo mano pašaukimas. Kai pradėjau tinklaraščio veiklą, pagavau save kasdien galvojant – ką vakare gaminsiu, kokioje lėkštėje fotografuosiu. Supratau, kad nebegaliu taip dirbti, nes visos mano mintys ir širdis gulėjo namuose ant medinės lentelės. Vis dėlto išeiti iš šeimos verslo – tai ne šiaip darbą palikti. Išeiti iš šeimos verslo reiškia įskaudinti savo artimiausius“, – atvirauja mergina.
Nusprendusi, kad vien pomėgio gaminti negana, kad šioje srityje turinti daug ko išmokti, K. Pišniukaitė netruko rasti darbą „šalia“ maisto – įsidarbino „Jurgio ir drakono“ rinkodaros komandoje ir džiaugėsi galimybe iš arti stebėti „Beatos virtuvės“ veiklą. Šiuo metu ji dirba restorano „Grey“ rinkodaros vadove, o ateities planuose – visą savo laiką skirti tinklaraščiui.
„Mano tėvai iki šiol stebisi taip susiklosčiusia mano veikla. Vaikystėje mokėjau tik sumuštinį susitepti. Galima sakyti, kad viskas prasidėjo nuo tada, kai išsikrausčiau iš tėvų namų, tuomet maistą teko gaminti pačiai, o kasdien valgyti to paties nesinorėjo, taigi prasidėjo natūralus domėjimasis – knygos, žurnalai, internetas. Kuo toliau, tuo labiau meilė maistui stiprėjo, – pasakoja tinklaraštininkė. – Šiandien nė viena mano diena nepraeina be maisto – net jei ir negaminu, nefotografuoju, neturiu jokių projektų, bet kasdien planuoju, rašau, domiuosi tendencijomis ir t.t.
Daugumai žmonių maistas tiesiog neišvengiamas fizinis poreikis, kurį reikia patenkinti. Man yra kiek kitaip – maistas yra mano gyvenimo kertinis akmuo, aplink kurį dėliojasi visa kita.“
Supažindina su sveikesne mityba
K. Pišniukaitė save vadina jaunosios kartos tinklaraštininke – juokdamasi sako, kad tarp jos siūlomų receptų nerasite nei balandėlių, nei cepelinų. „Stilius, inovatyvumas, kulinarinės mados tendencijos, sveika mityba yra kasdien mane lydinčios sąvokos. Manau, turiu nuojautą, kas patinka žmonės, ko jiems trūksta. Stengiuosi siūlyti naujas idėjas, noriu, kad mano skaitytojai lengvu žingsniu žengtų sveikesnės mitybos link, eksperimentuotų, atrastų naujus skonius“, – sako ji.
Tinklaraštininkė atskleidžia, kad nors įkvėpimo ir idėjų dažniausiai semiasi iš knygų, žurnalų ir kitų tinklaraščių, niekada aklai pagal kitus receptus negamina, stengiasi juos pritaikyti savo skoniui.
Kulinariniam tinklaraščiui labai svarbios ir „skanios“ nuotraukos. Visus patiekalus K. Pišniukaitė fotografuoja pati. „Pirmiausia valgome akimis, todėl maisto išvaizda man tiek pat svarbi, kiek ir skoninės savybės“, – šypsosi pašnekovė.
Pašlijusią sveikatą pataisė išsamus tyrimas
Didžiausias K. Pišniukaitės gyvenimo paradoksas – tai, kad maistas yra didžiausia jos meilė, bet skrandis – didžiausias priešas.
„Kiek save pamenu, visada šiuo klausimu buvau jautri. Pastaruosius kelerius metus skrandis ir virškinimas man kėlė itin daug nepatogumų. Periodiškai užeidavo milžiniški pilvo skausmai. Jie itin sustiprėjo pastaraisiais metais. Buvo baisu, nes greitąją tekdavo kviesti kelis kartus per savaitę.
Ligoninėje man buvo atlikti visi įmanomi tyrimai. Diagnozė – viskas gerai, nėra jokių ligų. Tačiau jaučiausi itin prastai. Man tik 26 m., o kasdien turėjau gerti daug vaistų“, – pasakoja K. Pišniukaitė.
Mergina nuolat kęsdavo pilvo, galvos skausmus, trūkdavo energijos. Per mėnesį, tikina ji, išpuldavo vos kelios geros dienos, kai nieko neskaudėdavo. Nenorėdama toliau taip gyventi mergina pradėjo domėtis alternatyvomis ir taip sužinojo apie maisto netoleravimo tyrimus.
„Anksčiau buvau dariusi alergijos tyrimą, tačiau jis taip pat jokių reakcijų neparodė. Paskutinė viltis rasti atsakymus man buvo maisto netoleravimo tyrimas. Pasirinkau laboratorinį kraujo tyrimą „ImuPro300“, nes jis man atrodė vienas iš patikimiausių, populiarus visoje Europoje“, – kalba K. Pišniukaitė.
Kaip ir įtarė, pasitvirtino labai daug stiprių reakcijų. Pasirodo, didžiausi merginos organizmo priešai: glitimas, pieno produktai ir kiaušiniai, nustatyta ir daug kitų stiprių reakcijų.
„Dietologė sakė, kad mano reakcijos rekordiškai didelės. Pavyzdžiui, jei tam tikro produkto balas 60 – reakcija labai stipri, produkto reikia vengti bent metus. Mano atveju glitimo balas – 60, karvės pieno ir jo produktų – 150, kiaušinio baltymo – 200“, – vardija ji ir juokais prisimena, kad kartu testą atlikęs jos sužadėtinis sužinojo netoleruojantis tik Briuselio kopūstų.
Dabar ji džiaugiasi, kad atsisakius netoleruotinų produktų savijauta pastebimai pagerėjo.
Kardinalūs pokyčiai
„Juokiuosi, kad kai gavau tyrimo rezultatus, perėjau visas skausmo stadijas – neigimą, pyktį, derybas, depresiją, susitaikymą. Galvojau – kokia būsiu tinklaraštininkė be populiariausių produktų, ką valgysiu vietoje savo mėgstamiausių patiekalų?“ – atvirauja pašnekovė.
Anot jos, reikėjo laiko, kol perprato naują mitybą, bet pastangos nenuėjo veltui – pirmiausia, baigėsi didieji skausmai, be to, pastebimai padailėjo figūra, pagražėjo oda, atsirado daugiau energijos.
„Mityba tapo daug sveikesnė ir įvairesnė, nes susiklosčiusi situacija privertė išeiti iš savo komforto ir įpročių zonos. Tinklaraščiui taip pat tik į naudą – pasirodo, sveika mityba – labai aktuali tema. Mano skaitytojai nori įvairovės, domisi neįprastais produktais ir receptais“, – savo atradimais dalijasi tinklaraštininkė.
Daug susidomėjimo, atskleidžia ji, susilaukia tinklaraštyje skelbiami savaitės meniu planai – kartą per savaitę tinklaraštininkė pasidalija savo ateinančios savaitės meniu.
Kaip naujos gyvensenos minusus ji išskiria tai, kad reikia planuoti, daugiau gaminti, sunku restoranuose, svečiuose. Be to, ne paslaptis, kad alternatyvių produktų kainos gerokai didesnės.
„Visi man sako: Kristina, turbūt tau taip sunku. O aš sakau: baik tu, aš dar nė karto nevalgiau to paties patiekalo. Vienintelis dalykas, kurį turėjau padaryti: skirti tam laiko, domėtis, netingėti, išmokti, įsigilinti ir pakeisti senus įpročius naujais“, – sako K. Pišniukaitė.
