Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, pasakoja, kad slyvos – vienas seniausių pasaulio vaisių, auginamas bene visame pasaulyje. Visgi daugiausiai jų yra užauginama Kinijoje, Rumunijoje bei Serbijoje. Slyvos ypatingai mėgstamos Gruzijoje, iš šių vaisių tame krašte gaminamas chakapuli troškinys, kuris yra vienas mėgstamiausių gruzinų patiekalų. Troškinys gaminamas iš mėsos: avienos, veršienos, įvairiausių prieskoninių žolelių ir slyvų.
Rumunijoje ir Moldovoje slyvų įdarais yra įdaromi jų tradiciniai koldūnai, kurie yra vadinami colțunași. Anglijoje ypatingai populiarūs saldieji slyvų pyragai. Slyvos mėgstamos ir turkų virtuvėje. Šios šalies žmonės slyvas mėgsta maišyti su cukrumi ir ryžiais, rašoma pranešime spaudai.
J. Sabaitienė dalijasi ir dar keliais neįtikėtais faktais apie saldžiąsias slyvas:
Gausios vitaminais. Šie vaisiai puikiai tinka tiems, kurie skundžiasi sutrikusiu virškinimu. Slyvos turi tik vieną nepageidaujamą poveikį – iš karto suvalgius per daug slyvų gali pasireikšti viduriavimas. Kad taip neatsitiktų, rekomenduojama porcija – 44–87 g slyvų per dieną, džiovintų – apie 10–12 vnt.
Reguliarus slyvų vartojimas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir taip padeda sumažinti riziką susirgti diabetu. Kadangi šiuose vaisiuose randama nemažai vitamino K, kalio, magnio bei fosforo – jų vartojimas stiprina kaulų sveikatą. Be to, slyvose gausu antioksidantų.
Aprūpina organizmą skysčiais. Kaip teigia ekspertė, slyvų įtraukimas į kasdienį racioną organizme palaiko skysčių balansą, mat slyvas sudaro net 87 proc. vandens. Be to, slyvos turi mažai kalorijų – 100 gramų slyvų galima rasti vos 46 kalorijas, todėl šiais vaisias be sąžinės graužaties gali mėgautis ir reguliuojantys savo svorį.
Naudingos tiek šviežios, tiek džiovintos. Vaisių ir daržovių ekspertės teigimu organizmui naudingos yra ne tik šviežios, bet ir džiovintos slyvos. Nors džiovintose slyvose yra daugiau kalorijų – jose galima rasti didžiulį antioksidantų kiekį. Džiovintose slyvose yra daugiau vitamino K, taip pat B grupės vitaminų ir mineralų. Jose taip pat gausu ląstelienos ir angliavandenių.
Populiarios visame pasaulyje. Slyvos – turi daugybę veislių. Kiekviena jų turi unikalų, sau būdingą dydį, spalvą, formą ir skonį. Tačiau visos slyvų veislės, kurias matome šiandien, atsirado iš dviejų pagrindinių slyvų rūšių: japoniškų ir europinių. Japoniškos slyvos atsirado Kinijoje ir buvo pristatytos Japonijoje tik prieš 300 metų. Europinių slyvų kilmė – Kaukazo kalnų regionas. Šiuo metu slyvų medžiai aptinkami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.
Žydi skirtingais mėnesiais. Kaip pasakoja ekspertė, skirtingose šalyse slyvos žydi skirtingais mėnesiais. Pavyzdžiui, sausio mėnesį slyvų medžiai pražįsta Taivane, o balandžio pradžioje jos sužydi Jungtinėje Karalystėje, balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje šie vaismedžiai sužydi ir Lietuvoje.
Naudojama ir slyvmedžių mediena. Nors slyvmedžių medienos komerciškai įsigyti nelabai įmanoma, mėgėjai ir kiti medžio meistrai šio medžio medieną mėgsta naudoti muzikos instrumentų, peilių rankenų ir kitų daiktų gamybai.
Populiarios rytiečių mitologijoje. Remiantis kinų mitologija, „nemirtingieji“ mito slyvomis, kad padidintų savo jėgas ir gyvybingumą. Tuo tarpu Japonijoje manoma, kad slyvos medžiai apsaugo nuo piktųjų dvasių, todėl šiuos medžius dažnai sutikti galima bene kiekviename Japonijos sode.
